CNN primena, kad karinis ir politinis „Azov“ sparnai oficialiai atsiskyrė 2016 m., kai buvo įkurta kraštutinių dešiniųjų partija „Nacionalinis korpusas“. Iki to laiko batalionas „Azov“ buvo integruotas į Ukrainos nacionalinę gvardiją.
Šis batalionas – veiksminga kovinė jėga, aktyviai dalyvaujanti dabartiniame konflikte, tačiau jo istorijoje būta neonacistinių pažiūrų, kurios visiškai neišnyko jį integravus į Ukrainos kariuomenę.
Savo, kaip savarankiškos karinės jėgos, klestėjimo laikais batalionas „Azov“ buvo siejamas su baltųjų viršenybės šalininkais ir neonacių ideologija bei skiriamaisiais ženklais. Jis ypač aktyviai veikė 2014 ir 2015 m. Mariupolyje ir jo apylinkėse. Tuo metu regione dirbusios CNN komandos pranešė, kad „Azov“ naudojo neonacių emblemas ir atributiką.
Po padalinio integravimo į Ukrainos nacionalinę gvardiją, JAV Kongrese vykstant diskusijoms dėl „Azov judėjimo“ pripažinimo užsienio teroristine organizacija tuometinis Ukrainos vidaus reikalų ministras Arsenas Avakovas gynė šį padalinį.
„Gėdinga informacinė kampanija apie tariamą nacistinės ideologijos sklaidą (tarp „Azov“ narių) yra sąmoningas bandymas diskredituoti „Azov“ dalinį ir Ukrainos nacionalinę gvardiją“, – sakė jis 2019 m. interneto portalui „Ukrainska pravda“.
Batalionas vis dar veikia kaip gana savarankiškas vienetas. Pastarosiomis savaitėmis jis aktyviai dalyvauja ginant Mariupolį.
Maskvai „Azov“ yra akivaizdus taikinys. Rusijos pareigūnai suteikė jam pernelyg didelį vaidmenį konflikte, nuolat kaltindami jį žmogaus teisių pažeidimais.
Kovo 7 d. Rusijos ambasadorius Jungtinėse Tautose apkaltino „Azov“ pulką užblokavus evakuacijos koridorių apgultame uostamiestyje, sakydamas, kad jie naudojasi „piliečiais kaip gyvuoju skydu“. Šis teiginys buvo nuolat kartojamas Rusijos žiniasklaidoje.
Tą pačią dieną „Azov“ vadas Denisas Prokopenka bataliono „Twitter“ paskyroje paskelbtame vaizdo įraše teigė, kad „bandymai organizuoti saugų koridorių civilių žmonių (perkėlimui)... žlugo dėl kelių priešo (Rusijos pajėgų) veiksmų surinkimo zonoje“.
Po civilius žmones priglaudusio Mariupolio dramos teatro, kurio abiejose pusėse ant žemės rusų kalba buvo užrašyta „vaikai“, subombardavimo Rusijos gynybos ministerija apkaltino „nacionalistinio bataliono „Azov“ kovotojus“ įvykdžius išpuolį.
Rusijos dezinformacijos vadovėlyje judėjimas „Azov“ yra viliojantis taikinys, kuriame faktai ir dezinformacija gali būti pinami į vieną darinį.
Tai, kad Ukrainos ginkluotosiose pajėgose egzistuoja „Azov“ elementas – ir dar veiksmingas elementas – kelia nepatogių klausimų Ukrainos vyriausybei ir jos Vakarų sąjungininkams, kurie toliau siunčia ginklus į šalį.
CNN kreipėsi į Ukrainos gynybos ministeriją dėl komentarų. Netolimoje praeityje „Azov“ vadovybė atvirai propagavo baltųjų viršenybės idėjas ir palaikė ryšius su panašiai mąstančiomis grupėmis ir asmenimis Vakaruose.
2010 m. Andrijus Bileckis, kuris dabar vadovauja „Nacionaliniam korpusui“, politiniam judėjimo „Azov“ sparnui, pranešė, kad jo tikslas –„vesti pasaulio baltąsias rases į paskutinį kryžiaus žygį“, rašo „The Guardian“.
Pareiškime CNN „Azov“ batalionas teigė, kad „vertina ir gerbia Andrejų Bileckį kaip pulko įkūrėją ir pirmąjį vadą, tačiau neturi nieko bendra su jo politine veikla ir partija „Nacionalinis korpusas“, bei pridūrė, kad buvęs vadas niekada nėra išsakęs tokių komentarų.
Pareiškime teigiama, kad „Azov“ „motyvacija visada piktino Rusiją, todėl dezinformacinės atakos prieš „Azov“ batalioną nesiliauja nuo 2014 m.“.
Jame priduriama, kad judėjimas „ne kartą neigė kaltinimus fašizmu, nacizmu ir rasizmu“, o jo gretose yra įvairių tautybių Ukrainos piliečių, įskaitant „graikus, žydus, Krymo totorius, rusus“, kurie „toliau tarnauja „Azov“.
„Dauguma jų yra rusakalbiai, dauguma – stačiatikiai. Tačiau yra katalikų ir protestantų, pagonių, išpažįstančių islamą ir judaizmą, yra ateistų“, – tvirtino „Azov“.
Pareiškime pažymima, kad „Azov“ batalionas yra „specialus Ukrainos nacionalinės gvardijos padalinys, pavaldus tik vyriausiajam vadui –Ukrainos prezidentui, beje, žydui“.
„Būtų absurdiška manyti, kad mus vienija baltųjų rasizmo ar nacizmo idėja“, – priduriama „Azov“ pareiškime.
Pasak Berlyne įsikūrusio Kovos su ekstremizmu projekto (CEP) vyresniojo patarėjo Alexanderio Ritzmanno, nepaisant tarptautinės „Azov“ judėjimo šlovės, Ukraina „nėra nacių simpatikų pelkė“.
Jis pažymėjo, kad per pastaruosius 2019 m. rinkimus Ukrainoje „Azov“ politinis sparnas surinko tik 2,15 proc. balsų, o A.Bileckis neteko vietos parlamente.
Be to, sako A.Ritzmannas, kraštutinių dešiniųjų veikėjų yra ir Rusijoje. „Abiejose konflikto pusėse yra kraštutinių dešiniųjų ekstremistų problema, tačiau atrodo, kad tendencingai eskaluojama tik Ukrainos kraštutinių dešiniųjų problema“, – sakė jis.
„Azov“ pradžia
Batalionas „Azov“ buvo suformuotas 2014 m., tais pačiais metais, kai Rusijos remiami sukilėliai pradėjo užgrobti teritoriją Ukrainos rytiniame Donbaso regione, o Rusija įsiveržė į Krymą ir jį užėmė. Tuo metu Ukrainos gynybos ministerija ragino savanorių batalionus prisijungti prie pasipriešinimo kampanijos ir padėti jos kovojančiai kariuomenei.
Bataliono vaidmuo 2014 m. birželį atkovojant Mariupolį iš Rusijos remiamų pajėgų suteikė jam „didvyrio statusą“ Ukrainoje, sakė A.Ritzmannas.
Tačiau šis statusas buvo „su bagažu“ – kai kurių narių kraštutinėmis dešiniosiomis pažiūromis ir neonacių ženklais. Tarp jų buvo juoda saulė – „pagoniškas simbolis, kurį naciai pasisavino savo pseudoreligijai“, ir „Wolfsangel“ – „simbolis, kurį perėmė ir kraštutinių dešiniųjų ekstremistai“, – sakė A.Ritzmannas.
-
Viktoro Janukovičiaus viloje Donbase batalionas „Ukraina“ ir divizionas „Azov“ likvidavo teroristų ginklų bazę
-
Bataliono „Azov“ vadas: po paliaubų teroristai užgrobė 40 km ruožą prie Mariupolio
-
Bataliono „Azov“ vado pavaduotojas Jaroslavas Gončaras: „Rusai traukiasi iš Donecko“
-
„Azov“ vadas Andrijus Bileckis: prie Mariupolio gali būti blogiau nei Ilovaiske
-
Mariupolio fronte tankais neužmušami „Azovo“ kariai narsiai gintų ir Lietuvą (5)
-
Ukrainos savanorių bataliono „Azov“ vienas iš vadų rastas negyvas
-
Iš Oslo į Donbasą: kodėl Ukrainos kariuomenė išspyrė su radikalais susibičiuliavusį norvegą?
-
Kaip rinkimų Ukrainoje stebėtojais dirbo kraštutiniai dešinieji
-
„Re:Baltica“: radikalus „Azov“ judėjimas mezga tinklus Latvijoje
-
Mariupolį ginančio pulko vadas: „Dėl mūsų nesijaudinkite, mes atlaikysime“
„Azov“ lyderiai neigia neonacių asociacijas, sakydami, kad „Wolfsangel“ simbolyje „N“ ir „I“ reiškia „nacionalinę idėją“.
Nors bataliono „Azov“ vienas iš įkūrėjų buvo A.Bileckis, anksčiau vadovavęs radikaliai dešiniųjų grupuotei „Ukrainos patriotai“, batalioną apginklavo valstybė ir iš dalies finansavo Rytų Ukrainos vietos oligarchai. Tarp šių lėšų buvo ir žydų magnato Ihorio Kolomoiskio pinigai, sakė A.Ritzmannas. JAV valstybės departamentas 2021 m. kovo mėnesį taikė sankcijas I.Kolomoiskiui. Praėjusiais metais JAV teisingumo departamentas pradėjo tyrimą dėl kaltinimų turto pasisavinimu ir sukčiavimu. CNN kreipėsi į I.Kolomoiskio advokatą dėl komentaro.
2016 m. Jungtinių Tautų vyriausiasis žmogaus teisių komisaras apkaltino ginkluotas grupuotes abiejose Donbaso konflikto pusėse, įskaitant „Azov“, žmogaus teisių pažeidimais.
Tarptautinė veikla
Kai 2014 m. batalionas „Azov“ buvo perduotas Vidaus reikalų ministerijos žinion, „politiškai motyvuoti kovotojai, tokie kaip Andrijus Bileckis, paliko jį ir įkūrė judėjimą „Azov“, kad galėtų dirbti savo ultranacionalistinį, kraštutinių dešiniųjų darbą, kurio jie negalėjo dirbti Ukrainos kariuomenėje“, – sakė A.Ritzmannas.
A.Bileckio įkurta politinė partija „Nacionalinis korpusas“, kurią JAV valstybės departamentas 2018 m. apibūdino kaip nacionalistinę neapykantos grupę, „iš esmės yra stuburas to, ką šiandien vadiname „Azov“ judėjimu“, – CNN sakė Oslo universiteto Ekstremizmo tyrimų centro (C-REX) tyrėjas Kacperas Rekawekas.
„Judėjimas „Azov“ yra pavojingas tarptautinio kraštutinių dešiniųjų judėjimo veikėjas, jau kelerius metus veikiantis kaip tinklo centras ir turintis glaudžius ryšius su kraštutiniais dešiniaisiais ekstremistais daugelyje Europos Sąjungos šalių ir Jungtinėse Amerikos Valstijose“, – sakė A.Ritzmannas.
„Nacionalinio korpuso“ tarptautinio skyriaus vadovė Olena Semeniaka 2018 m. dalyvavo Vokietijos neonacių organizuotame festivalyje, o 2019 m. kalbėjo kraštutinių dešiniųjų „Scanza“ forume Švedijoje kartu su britų neonaciu Marku Collettu.
Nuo susikūrimo 2014 m. judėjimas „Azov“ išsiplėtė iki sukarintos grupuotės, vasaros stovyklų vaikams ir karinės pakraipos mokymų centrų. Jis vykdo veiklą, įskaitant muzikos festivalius, politinius renginius ir mišrių kovos menų turnyrus, reklamuojasi tarptautinėje kraštutinių dešiniųjų erdvėje.
„Nacionalinis korpusas“ ne kartą parodė, kad negerbia liberaliųjų vertybių, išreikšdamas savo požiūrį į tautines mažumas, ir tai sulaukė tarptautinio atgarsio.
2018 m. JAV valstybės departamento ataskaitoje teigiama, kad judėjimo atstovai „užpuolė ir sunaikino romų stovyklą Kyjive, kai jos gyventojai nereagavo į ultimatumą per 24 valandas palikti teritoriją“. Šį užpuolimą abejingai stebėjo vietos policija.
„Mirties žvaigždė“
Nors kraštutinių dešiniųjų judėjimo „Azov“ pasaulėžiūra yra aiški, vyko intensyvios diskusijos, ar JAV valstybės departamentas batalioną „Azov“ turėtų priskirti „užsienio teroristinei organizacijai“.
„Žmonės visada daro prielaidą, kad tai („Azov“ batalionas ir „Azov“ judėjimas) yra viena „Mirties žvaigždė“, – sakė K.Rekawekas. „Kasmet ryšiai (tarp bataliono ir judėjimo) tampa laisvesni“, – sakė jis, aiškindamas, kad dabar bataliono gretose yra ukrainiečių, neturinčių jokių sąsajų su jo neonacistine praeitimi.
A.Ritzmannas sako, kad kraštutinių dešiniųjų elementas Ukrainos kariuomenėje niekuo nesiskiria nuo to, kas buvo aptikta kitose kariuomenėse, pavyzdžiui, Vokietijoje ir JAV.
„Tikėtina, kad Ukrainos kariuomenėje tarnauja kraštutiniai dešinieji ekstremistai, kaip ir visose kitose kariuomenėse -–pagrįstų duomenų apie tikslų skaičių nėra“, –sakė jis.
Dar 2015 m. „Azov“ batalionas teigė, kad jo gretose yra 10-20 proc. kraštutinių dešiniųjų ekstremistų, tačiau šiandien šie skaičiai galbūt yra mažesni.
Tačiau batalionas tebenaudoja simbolį „Wolfsangel“, o judėjimo „Azov“ lyderiai, kurie kadaise buvo šio dalinio vadai, ir toliau jį lanko, sakė Oleksijus Kuzmenka, ukrainiečių ir amerikiečių tiriamosios žurnalistikos žurnalistas, daugiausia dėmesio skiriantis Ukrainos kraštutiniams dešiniesiems.
„Dabartinis „Azov“ bataliono vadas Denisas „Redis“ Prokopenka nuo 2014 m. priklauso „Azov“ judėjimo branduoliui ir tarnavo kartu su vadais, kurie vėliau vadovavo „Azov“ judėjimo politiniam ir gatvės sparnui“, – CNN sakė O.Kuzmenka.
D.Prokopenkos pavaduotojas Sviatoslavas „Kalyna“ Palamaras aiškiai gyrė judėjimo įkūrėją A.Bileckį kaip „lyderį, kuris randa rėmėjų, kurie tikrai investuoja pinigus į batalioną“, sakė O.Kuzmenka.
O.Kuzmenka nurodo, kad nuo 2021 m. batalionas „aktyviai dalyvauja judėjimo jaunimo lyderių mokymuose“, o jo interneto svetainėje yra nuoroda į judėjimo „YouTube“ kanalą.
„Ukrainos ir (Vakarų) neveiklumas šiais klausimais sudarė sąlygas Putinui tiesiogine prasme panaudoti juos prieš Ukrainą, bandant pateisinti savo agresiją“, – sakė O.Kuzmenka.
„Nors teisinga (pabrėžti, kad) Ukrainos kraštutiniai dešinieji turi minimalią rinkėjų paramą, jie („Azov“) beveik nebaudžiami dėl smurto, nukreipto prieš mažumas, buvo nekontroliuojami, kai siekė įgyti įtakos karinėse ir saugumo pajėgose ir buvo legitimizuoti Ukrainos vadovų“, – sakė jis.
Kovotojai iš užsienio
Ekspertai teigia, kad „Azov“ judėjimas nuo pat susikūrimo verbavo kovotojus iš užsienio, išpažįstančius baltųjų viršenybės principus, kovoti Ukrainoje. Visapusiška Rusijos invazija į šalį ir V.Zelenskio raginimas užsienio savanoriams prisijungti prie kovos sukėlė susirūpinimą dėl karo radikalizacijos.
„Nerimauju, kad žmonės, ypač kraštutiniai dešinieji ekstremistai Europoje, (įgaus) kovinės patirties ir mokymų Ukrainos karo teatre, o vėliau tai panaudos teroristiniams išpuoliams pačioje Europoje“, – CNN sakė Niujorke įsikūrusio ne pelno siekiančio Soufano centro, užsiimančio užsienio politikos tyrimais, vyresnysis mokslo darbuotojas Colinas P. Clarke'as.
2020 m. „Buzzfeed“ pranešė, kad Ukraina deportavo du JAV įsikūrusios neonacių grupuotės „Atomwaffen Division“ narius, kurie bandė įgyti kovinės patirties „Azov“ gretose.
C-REX užsienio kovotojų ekspertas K.Rekawekas sakė, kad nuo 2022 m. invazijos pradžios „Azov“ pavyko užverbuoti tik 20 užsienio kovotojų. CNN negalėjo nepriklausomai patikrinti šių skaičių.
Savo ruožtu Rusijoje taip pat klesti ultranacionalistų grupuotės, kurias valdžios institucijos toleruoja.
Sankt Peterburge įsikūręs kraštutinių dešiniųjų kovotojų judėjimas „Rusijos imperijos judėjimas“ (RIM) 2020 m. tapo pirmąja baltųjų viršenybės šalininkų grupuote, kurią JAV valstybės departamentas priskyrė prie „specialiai įvardytų pasaulinių teroristų“. Nors RIM veikė opozicijoje V.Putino režimui, ji rėmė Rusijos pusę kare prieš Ukrainą –mokė rusų kovotojus prisijungti prie prorusiškų separatistų šiame konflikte, teigia Stanfordo universiteto Tarptautinio saugumo ir bendradarbiavimo centras (CISAC).
„Jie niekada nesusidūrė su savo pačių nacionalistais“, – sakė K.Rekawekas. Ekspertai teigia, kad Rusija taip pat buvo rimta žaidėja Europos kraštutinių dešiniųjų erdvėje, o Prancūzijos ir Italijos kraštutinių dešiniųjų lyderiai Marine Le Pen ir Matteo Salvini iki 2022 m. invazijos palaikė glaudžius ryšius su V.Putinu.
O iš „kelių šimtų Vakarų asmenų, turinčių kraštutinių dešiniųjų ar „nacionalistinių“ įsitikinimų“, kurie apie 2014 m. išvyko kovoti Ukrainos konflikte, „dauguma šių ekstremistų savanorių kovojo prorusiškų separatistų pusėje“, teigiama kovo mėnesį paskelbtoje CEP ataskaitoje.
A.Ritzmannas, atlikdamas tyrimus, rado prorusiškų grupių, kurios kviečia savanorius. Tarp jų yra „Rusijos privati karinė kompanija „Wagner Group“, kuri anksčiau demonstravo nacistinius ženklus“, – teigė jis CEP ataskaitoje.
Tačiau kai kurie ekspertai teigia, kad, esant milijonų pabėgėlių bangai ir neapsakomai žalai, padarytai Ukrainos miestams, Rusijos dėmesys tokiam nereikšmingam veikėjui kaip „Azov“ judėjimas turi savo tikslą –leidžia Kremliui konfliktą vaizduoti kaip ideologinę ir net egzistencinę kovą. Kad ir kaip tai būtų nutolę nuo tikrovės.
