Prezidento Petro Porošenkos perspėjimai apie gresiantį Rusijos sausumos puolimą nepasitvirtino, bet įtampa gniuždo pusės milijono gyventojų miestą Mariupolį, kuris jau ir anksčiau kentėjo nuo Rusijos blokados Azovo jūroje. Vienas iš didžiausių uostų, per kurį gabenti grūdai ir plienas, ištuštėjo, o vienų gyventojų patriotiškumas susiduria su augančiu kitų nepasitenkinimu.
Trečiame pagal svarbą Ukrainos uoste prieš 5 metus švartuodavosi po 27 laivus per savaitę. Pernai – 10. Dabar – tuščia.
Kol kas niekas iš 4 tūkst. darbininkų neatleisti, bet nerimas tvyro.
„Problemas iš tiesų pataria kiekviena šeima. Uosto darbuotojų šeimos, taip pat ir gatvėse, ir autobusuose. Skambučių sulaukiame. Žmonės rengiasi išvykti“, – sakė Mariupolio uosto darbininkų profsąjungos vadovas Olehas Husakas.
Rusija, nutiesusi tiltą į okupuotą Krymą, apribojo laivų aukštį. Tai atsiliepė tik Ukrainos uostams. Rusija nuo pavasario sustabdė šimtus laivų, neva ieško teroristų. Jų savininkai nebenori kęsti nuostolių.
„Nuo 10 iki 15 tūkst. dolerių – tiek per parą kainuoja prastova. Taigi 5–7 dienų prastova kainuoja nuo 50 iki 100 tūkst. dolerių“, – pasakojo Mariupolio uosto direktorius Oleksandras Olyjnikas.
Ukrainos pakrančių apsauga per menka, o ir Rusija turi teisę tikrinti laivus. Mat dvišalė sutartis, kurios Kijevas nesiryžta net ir dabar atsisakyti, prieš 15 metų nustatė, kad Azovo jūra nėra tarptautiniai vandenys, o bendri Rusijos ir Ukrainos vidaus vandenys.
„Mums tai – rimtas ekonominis smūgis iš Rusijos pusės. Manau, tai padaryta tikslingai – krovinių srautams strigdinti ir taip ekonomiškai priversti Ukrainą veikti taip, kaip nori V.Putinas“, – kalbėjo Mariupolio miesto tarybos narys Maksimas Borodinas.
Kaimyninis Berdiansko uostas irgi laukia blogų laikų. Kai pakraus gruodžio grūdų krovinius, sausiui, o ypač vasariui, sutarčių nebėra.
Rusijos leidimo patekti į abu Ukrainos uostus tebelaukia dešimtys laivų. Maskva tai švelnina blokadą Kerčės sąsiauryje, tai stiprina – tiek, kad Europos Sąjunga nepritartų Kijevo raginimams griežtinti sankcijas.
Ekonominė nežinomybė virsta ir politiniu nusivylimu. Dalis gyventojų nusiteikę patriotiškai, ragina valdžią griežčiau kovoti, o pasaulį – tvirčiau remti. Bet yra ir daug remiančių Rusiją.
Miestą tebevaldo nuverstojo Viktoro Janukovyčiaus rėmėjai, jie ragina Petro Porošenką nusileisti Maskvai. Kijevui tenka užrašais įtikinėti, kad Mariupolis – tai Ukraina.
Dalį gyventojų gąsdina nuolatiniai pranešimai, kad Rusija parengusi desantą – išsilaipinti ir užimti sausumos koridorių į Krymą.
Mariupolis šiame kare jau patyrė baisesnių atakų. Tik aktyvistai sako, kad miestas gali išgyventi netekęs rankos ar kojos, bet uostas yra jo širdis.
