M.Galeotti rašo, kad GRU padarė kelias dideles klaidas: buvusį rusų šnipą Sergejų Skripalį turėję nužudyti agentai apsimetė sportininkų mitybos specialistais, mėgstančiais XIII a. architektūrą.
Nyderlanduose sučiupti programišiai turėjo kompiuterius, iš kurių nebuvo pašalinta informacija apie ankstesnes operacijas.
Be to, buvo paviešintos 305 GRU pareigūnų tapatybės, nes jie automobilius registravo būstinės adresu.
Antradienį paviešinta Skripalių apnuodijimu įtariamo Aleksandro Miškino – karo gydytojo, dirbančio GRU – tapatybė yra paskutinis smūgis Vladimiro Putino šnipų tarnybos reputacijai.
TAIP PAT SKAITYKITE: Skripalių nuodijimu įtariamam A.Petrovui-Miškinui V.Putinas 2014 m. įteikė didvyrio medalį
Karas tarp Rusijos ir Vakarų
Pasak M.Galeotti, manymas, kad visiems mums pasitaiko kvailų klaidų, gali nuvesti į apgaulingą ramybę ir pasitenkinimą.
Esą Maskva mano, kad kariauja su Vakarais. Politiniame kare pasitelkiami troliai, diplomatai ir lobistai. Analitiko manymu, kariaujama dėl Rusijos, kaip didžiosios galios, ateities.
Karo metu pasinaudojama šansais, nepraleidžiama galimybių ir susitaikoma su tuo, kad kelyje į pergalę pasitaikys aukų.
M.Galeotti rašo, kad GRU vykdė šešėlinį karą, buvo „paleista nuo pavadžio“ ir ėmėsi labai rizikingų misijų: kišosi į JAV prezidento rinkimus, planavo perversmą Juodkalnijoje, vykdė kibernetines atakas prieš kelias vyriausybes, ir, žinoma, bandė nužudyti buvusį kolegą S.Skripalį.
TAIP PAT SKAITYKITE: 15min primena: kas žinoma apie tyrimą dėl Rusijos kišimosi į JAV rinkimus?
Autorius teigia, kad kuo daugiau operacijų vykdai, tuo dažniau klysti. Kai vienu metu vykdai daug aktyvių misijų, auga poreikis pasitelkti ir ne pačius geriausius agentus.
M.Galeotti kelia retorinį klausimą: kiek misijų yra sėkmingos? Atsižvelgiant į tai, kad GRU nevengia rizikos, tarnyba galėjo pasiekti didelių pergalių.
Pavyzdžiui, 2007 m. Kanados karinio jūrų laivyno jaunesnysis leitenantas Jeffrey Delisle atėjo į Rusijos ambasadą Otavoje ir pasisiūlė tapti šnipu. Rusijos užsienio žvalgybos tarnyba (SVR) nerimavo, kad tai – spąstai, todėl atsisakė pasiūlymo.
Tačiau jų kolegos iš GRU šanso nepraleido: kelis metus jie naudojosi J.Delisle pozicija žvalgybos centre ir gavo prieigą prie tūkstančių slaptų dokumentų. Ne tik iš Kanados, bet ir Jungtinės Karalystės, JAV bei Australijos.
Nepasitenkinimo nėra
Pasak autoriaus, GRU nėra nepriklausoma tarnyba, vis dėlto, kol kas nėra jokių įrodymų, kad V.Putinas yra nepatenkintas jos agentais.
M.Galeotti rašo, kad net jei ateityje pamatysime mįslingų „atsistatydinimų“, greičiausiai tai bus bausmė už jų nesėkmes, o ne jų pastangas. Apskritai jie daro tai, ką V.Putinas nori, jog jie darytų: meta iššūkius Vakarams ir juos išbando, pasinaudoja progomis ir stebi, kur jos nuves.
Kokių pasekmių atnešė nesėkminga operacija Solsberyje?
Analitikas tikina, kad pasikėsinę agentai buvo identifikuoti, tačiau stebėjimo kamerų ir biometrinių duomenų amžiuje tai vis tiek būtų įvykę.
TAIP PAT SKAITYKITE: Greito Skripalių nuodytojų atpažinimo versijos: nesistengė dėl priedangos, duomenis nutekino FST?
M.Galeotti rašo, kad išdavikas išgyveno, o žudikai demaskuoti, tačiau kare praradimai neišvengiami. Žiniose Rusijos adresu skriejo Vakarų smerkimas ir įžeidimai, vis dėlto, V.Putinui rezultatai rūpi labiau nei priemonės.
Be to, GRU nėra vienintelė žvalgybos tarnyba. SVR ir Federalinė saugumo tarnyba (FST) taip pat nesnaudžia.
Analitikas tikina, kad prieš džiaugdamiesi pastarosiomis GRU agentų nesėkmėmis, verčiau turėtumėme savęs paklausti: ką jie planuoja?
Ar Kremliaus šnipams pasitaikė klaidų? Žinoma. Ir gėdingų. Vis dėlto, tai nereiškia, kad turėtumėme atsipalaiduoti. Būtent to nori V.Putinas.
