Kaip jau žinoma, trečiadienį naujuoju tarptautinės policijos organizacijos – Interpolo – vadovu buvo išrinktas Pietų Korėjos atstovas Kim Jong-yangas. Tokia rinkimų baigtis laikytina Vakarų šalių, kurios ragino nebalsuoti už rusą O.Prokopčuką, pergale.
Praėjusio amžiaus dešimtajame dešimtmetyje O.Prokopčukas dirbo Rusijos mokesčių policijos, garsėjusios sukčiavimu ir kyšių ėmimu, Kovos su korupcija departamente.
Vėliau jis persikraustė į Vidaus reikalų ministeriją ir pakilo iki policijos generolo majoro. O.Prokopčukas tapo Rusijos policijos nacionalinio centrinio biuro, atsakingo už darbą su Interpolu, vadovu, o 2013-aisiais buvo paskirtas Interpolo viceprezidentu.
Tokia karjera O.Prokopčukui leido vaidinti tiesioginį vaidmenį Rusijai piktnaudžiaujant Interpolo funkcijomis, ypač – raudonaisiais tarptautiniais arešto orderiais.
Ukrainoje, Lietuvoje, Jungtinėje Karalystėje net imta kalbėti apie pasitraukimą iš Interpolo – organizacijos, vienijančios beveik visas pasaulio valstybes, išskyrus Šiaurės Korėją.
Maskva siekia persekioti disidentus ir Kremliaus kritikus – pavyzdžiui, investuotoją Billą Browderį ar buvusį JAV ambasadorių Rusijoje Michaelą McFaulą.
Nenuostabu, kad dėl galimo O.Prokopčuko paskyrimo vadovauti Interpolui kilo protestai tiek Europoje, tiek už Atlanto.
Ukrainoje, Lietuvoje, Jungtinėje Karalystėje net imta kalbėti apie pasitraukimą iš Interpolo – organizacijos, vienijančios beveik visas pasaulio valstybes, išskyrus Šiaurės Korėją. Vis dėlto svarbu atsižvelgti į Interpolo prezidento rinkimų kontekstą.
Administracinės funkcijos
Anot M.Galeotti, Interpolas iš esmės veikia kaip keitimosi informacija kontora. Interpolas negali vykdyti areštų ir iš esmės tiesiog dalinasi geriausia praktika ir – visų pirma – duomenimis, kuriuos paskirų šalių policijos pajėgos gali pasiūlyti ir kurių joms reikia. Funkcija – administracinė.
Nors Maskva bando naudotis Interpolu, ši organizacija yra biurokratinė struktūra, kurios direktorius negali tiesmukai, akivaizdžiai kištis į bylas ir dalinti akreditacijas šnipams. Negali ir, pavyzdžiui, atverti duomenų bazių Rusijai.
Juk ir ankstesnis Interpolas vadovas Meng Hongwei buvo kinas – sunku nesutikti, kad Pekinas irgi bando manipuliuoti Interpolo orderiais, ypač uigūrų disidentų atžvilgiu.
„Organizacija kažkaip išgyveno ir, tikėtina, būtų išgyvenusi net jai vadovaujant rusui“, – konstatuoja M.Galeotti.
Jis pabrėžia, kad Interpolo galios iš tiesų labai ribotos. Net jei akivaizdžiai politinių bylų atveju paskelbiami raudonieji orderiai, atskiros šalys gali juos ignoruoti, be to, su orderiais galima kovoti teismuose.
„Raudonųjų arešto orderių svoris priklauso nuo Interpolo patikimumo. Jei organizacijos reputacija manipuliuojama, orderiai praranda prasmę“, – rašo M.Galeotti.
Pasak analitiko, Interpolo svarbos sunykimas ir buvo didesnis pavojus. Organizacija dažnai veikia labai lėtai, o informacijos negali reikalauti – tik jos prašyti.
Dvišaliai policijos tarnybų susitarimai ir tokios regioninės struktūros kaip Europolas dažnai daug efektyvesnės bei greičiau reaguoja į krizines situacijas. Tiesa, Interpolas yra vadinamoji paskutinė priemonė, savotiškas tarpininkas, kurio pagalba galima išvengti geopolitinių barjerų.
Būtų sumenkusi Interpolo svarba
„Pavyzdžiui, šiuo metu Rusijos ir Britanijos policijos tarnybos beveik visiškai nebendradarbiauja, išskyrus kelis konkrečius klausimus“, – teigia M.Galeotti.
Tiesa, biuras Londone gali kreiptis į Interpolą, kuris užklausą persiųs į Maskvą, ir tuomet rusai galbūt atsakys.
Kitaip tariant, viskas, kas kenkia Interpolui – o O.Prokopčuko pergalė rinkimuose būtų pakenkusi – taip pat kenkia pasauliniam teisėsaugos bendradarbiavimui tokiu metu, kai policijos pareigūnams ir taip sunku suspėti paskui nusikaltėlius.
Balsuojant Interpolo generalinei asamblėjai, kuri susitiko Dubajuje, kiekvienos šalies narės balsas lygiavertis. Jei būtų nugalėjęs O.Prokopčukas, Maskva būtų galėjusi aiškinti, kad Rusija nėra tokia jau izoliuota, kaip neretai teigiama Vakaruose.
Toks įvykių posūkis taip pat būtų parodęs, kad autoritarizmo banga pasaulyje įgauna pagreitį. Teisėsauga politiniais tikslais naudojasi ne tik Rusija, Kinija ar Turkija, bet ir daug kitų valstybių.
„Tad galbūt tikrasis pavojus buvo ne galimybė, kad O.Prokopčukas pavers Interpolą Kremliaus koviniu šunimi, bet grėsmė, jog ši struktūra būtų tapusi nesvarbi ir tinkama visiems.
Tokia rinkimų baigtis būtų iškėlusi abejonių dėl vakarietiškų normų universalumo“, – tvirtina M.Galeotti.