M.Galeotti portale „The Moscow Times“ pastebi, kad dabar, kai Jungtinė Karalystė paskelbė laikanti du GRU agentus – Aleksandrą Petrovą ir Ruslaną Boširovą – atsakingais už pasikėsinimą nužudyti S.Skripalį, kyla rizika, jog Londonas šiai Rusijos tarnybai tiesiog skirs pernelyg daug dėmesio ir išteklių.
Primename, kad britų policija trečiadienį paskelbė, jog pagrindiniai įtariamieji Skripalių apnuodijimo byloje – A.Petrovas ir R.Boširovas.
Premjerė Th.May netrukus Bendruomenių rūmuose pabrėžė, kad abu jie dirba GRU ir kad jų misijai Solsberio mieste turėjo pritarti aukščiausia Rusijos valdžia.
Nors Th.May tiesiogiai nepaminėjo Vladimiro Putino, apie Rusijos prezidento „galutinę atsakomybę“ kitą dieną prabilo Jungtinės Karalystės saugumo ministras Benas Wallace'as.
Kaip ir buvo galima nuspėti, Rusijos užsienio reikalų ministerija pakartojo, kad Maskva niekaip nesusijusi su pasikėsinimu.
M.Galeotti beveik neabejoja, kad „Petrovas“ ir „Boširovas“ yra netikros GRU agentų pavardės. Be to, net jei Londonas išsiaiškintų tikrąsias rusų tapatybes, Rusijos konstitucija draudžia šalies piliečių ekstradiciją.
„Įtariamųjų nustatymas yra svarbus žingsnis byloje. Europos arešto orderiai ir Interpolo „raudonieji perspėjimai“ išduoti abiem rusams: tai reiškia, kad jie gali būti suimti užsienyje“, – pažymi ekspertas.
Jis taip pat rašo pastebintis, kad praėjus pusmečiui po pasikėsinimo nužudyti S.Skripalį jau buvo galima jausti tam tikrą „skripališką nuovargį“ tarp britų sąjungininkų Vakaruose, ypač – Europoje: „Tad tai naudinga priminti jiems, kokios kietos linijos iš pradžių buvo laikomasi ir kodėl.“
Be to, yra vidaus politikos veiksnys. Į nesibaigiančius debatus dėl „Brexit“ įsuktai Th.May tikrai nepakenks akį traukiantis pranešimas prasidedant Bendruomenių rūmų rudens sesijai.
„Vis dėlto įspūdinga tai, kiek šiomis dienomis daug žiniasklaidos pranešimų apie GRU. Ši tarnyba kaltinama dėl kišimosi į JAV rinkimus, dėl pasikėsinimo į Skripalį, dėl bandymo surengti perversmą Juodkalnijoje 2016 metais, net dėl MH17 reiso lėktuvo numušimo Ukrainoje 2014-aisiais.
Nebūtų sunku pagalvoti, kad kitos Rusijos žvalgybos tarnybos atostogauja“, – tvirtina M.Galeotti.
Jis atkreipė dėmesį į Jungtinės Karalystės planus atremti konkrečiai šios tarnybos – GRU – grėsmę. Esą svarstoma surengti kibernetines atakas ir taip smogti GRU tinklams.
„Taip, GRU tikrai yra didelė, aktyvi ir agresyvi tarnyba. Ji veikia įvairiai ir plačiai: specnazo rankomis vykdomas tradicinis karinis šnipinėjimas, elektroninė žvalgybinė veikla, darbuojasi programišiai.
GRU taip pat nevengia rizikuoti – svarbu nešvaistyti progų. Vienas buvęs GRU pareigūnas man kartą sakė: „Mes esame kariai, o kariams svarbiausia – užbaigti misiją.“
Nenuostabu, kad GRU šiuo metu, vykstant žvalgybiniam Rusijos ir Vakarų karui, yra ypač aktyvi. Tačiau vien tai, kad tarnyba dabar labai matoma, reiškia, jog GRU madinga versti atpirkimo ožiu“, – mano M.Galeotti.
Markas Galeotti: „SVR šnipai ir FSB politiniai technologai yra lygiai toks pats iššūkis Vakarams.“
Analitikas primena, kad GRU tikrai vaidino ir iki šiol vaidina svarbų vaidmenį Donbase, tačiau nėra nė vieno rimto įrodymo, kuris šios tarnybos agentus susietų su sprendimu paleisti raketą į keleivinį MH17 reiso lėktuvą.
Lygiai taip pat reikia pažymėti, kad nors GRU rinko duomenis iš JAV serverių, tuo pat metu kibernetines operacijas vykdė ir Rusijos federalinė saugumo tarnyba (FSB) bei Užsienio žvalgybos tarnyba (SVR). Tik šioms operacijoms niekas neskyrė pernelyg daug dėmesio.
„Rizika tokia, kad kalbėjimas vien apie GRU – politine prasme toks siužetas įspūdingesnis – Vakarams gali tapti problema.
GRU specializuojasi karinių-politinių paslapčių išgavime ir vykdo pavojingesnes operacijas chaotiškose sferose – Vidurio Rytuose, Balkanuose, kibernetinėje erdvėje. Bet SVR šnipai ir FSB politiniai technologai yra lygiai toks pats iššūkis Vakarams“, – rašo M.Galeotti.
