Dėl šių pasiūlymų šalies gyventojai balsuos referendume liepos 1 dieną, paskelbė monarchas. Įvykdžius šias reformas, daugelis monarcho galių būtų perduotos premjerui ir parlamentui.
Šis žingsnis buvo žengtas reaguojant į šalyje nuo vasario prasidėjusius protestus, kuriuos įkvėpė sukilimai kitose arabų šalyse.
47 metų Mohammedas VI, kuris 1999 metais ėmėsi vadovauti ilgiausiai viešpataujančiai dinastijai arabų pasaulyje, savo rankose yra sutelkęs praktiškai visus šios musulmoniškos Šiaurės Afrikos šalies valdžios svertus. Jis taip pat yra Maroko aukščiausiasis religinis lyderis, turintis Tikinčiųjų Vadovo titulą.
Ateityje vyriausybės vadovas turėtų iškilti iš „politinės partijos, kuri geriausiai pasirodys per parlamento rinkimus“, – karalius pareiškė nekantriai lauktame kreipimesi į tautą per televiziją.
Tai reiškia, kad „vyriausybė iškils per tiesioginius visuotinius rinkimus“, pridūrė jis.
Premjeras, kuris bus vadinamas „vyriausybės prezidentu“, turės „galią paleisti parlamentą“, nors iki šios šią teisę turėjo tik monarchas.
Karalius Mohammedas VI taip pat pažadėjo įkurti nepriklausomą teismų sistemą ir pabrėžė, jog šie pasiūlymai „konsoliduos konstitucinės monarchijos stulpus“.
Karalius iki šiol vadovavo tarybai, kuri skirdavo šalies teisėjus.
Be kita ko, šių metų kovą monarcho įsteigta reformų komisija pasiūlė, kad premjerui būtų suteikti įgaliojimai skirti vyriausybės pareigūnus, tarp jų viešosios administracijos ir valstybinių įmonių. Ši sritis iki šiol taip pat priklausė karaliaus kompetencijai.
Premjeras taip pat galės diskutuoti dėl bendrosios valstybės politikos su vyriausybės taryba per savaitinius posėdžius, kurie vyks nedalyvaujant karaliui, sakoma pasiūlymų juodraštyje, su kuriuo anksčiau susipažino naujienų agentūra AFP.
Pagal šiuo metu galiojančią Maroko konstituciją, dėl valstybės politikos ministrų kabinetas gali tartis tik pirmininkaujant monarchui.
Mohammedas VI taip pat perduos parlamentui teisę skelbti visuotinę amnestiją.
Konstitucijos punktas, kuriame karalius vadinamas šventu, bus pakeistas: „Karaliaus asmens vientisumas negali būti pažeidžiamas.“
Analitikas Mohamedas Darifas sako, jog šis pakeitimas labai svarbus, nes žodis „šventas“ turi gilią religinę prasmę, ypač arabų kalboje.
„Naująja formuluote siekiama ne suteikti kokį nors religinę plotmę karaliaus asmeniui, o veikiau pabrėžti politinę atsakomybę“, – nurodė jis.
Mohammedas VI tebeturės Tikinčiųjų Vadovo titulą ir išliks vieninteliu šalyje religiniu autoritetu, taip pat toliau vadovaus ginkluotosioms pajėgoms ir skirs ambasadorius bei diplomatus.
Be to, naujoje konstitucijos preambulėje siūloma laikyti vietos berberų kalbą oficialia valstybine kalba kartu su arabų kalba.
Dauguma iš 32 mln. Maroko gyventojų vartoja kurią nors iš trijų pagrindinių berberų kalbos tarmių.
Tikimasi, kad šios permainos padės pertvarkyti šalies politinę santvarką į konstitucinę monarchiją, kaip reikalauja Vasario 20-osios judėjimas, pavadintas pagal datą, kai šalyje prasidėjo pirmieji didelio masto reformų šalininkų protestai.
Šis jaunimo vadovaujamas judėjimas į gatves išvedė tūkstančius žmonių, per precedento neturinčias demonstracijas reikalavusių pokyčių. Šie bruzdėjimai buvo įkvėpti sausį ir vasarį Tunise ir Egipte prasidėjusių sukilimų, per kuriuos buvo nuversti autokratiniai lyderiai.
