Režimo šalininkė Rusija ir sukilėlius remianti Turkija nesutaria dėl Idlibo provincijos. Ankara Sirijos režimą kaltina sustiprinus savo puolimą prieš ten esančias svarbiausias sukilėlių vietas.
„Dronai, paleisti iš Muazaros vietovės esančios pietvakarinėje Idlibo deeskalavimo zonoje, valdomoje vadinamosios nuosaikiosios opozicijos būrių“, – rašo Gynybos ministerijos laikraštis „Krasnaja zvezda“.
Ministerija pasiuntė raštą Turkijos kariuomenės ir žvalgybos tarnybų vadams, ragindama Ankarą visapusiškai laikytis paliaubų Idlibo provincijoje, pridūrė laikraštis.
Idlibo deeskalavimo zona yra viena iš keturių, nustatytų Sirijoje praeitais metais, Turkijai, Rusijai ir Damasko vyriausybę remiančiam Iranui pasiekus susitarimą, kurio tikslas – mažinti smurtą.
Antradienį Turkijos užsienio reikalų ministerija Ankaroje išsikvietė Rusijos ir Irano ambasadorius, praneša diplomatiniai šaltiniai. Jie taip pat nurodė, Sirijos režimas taikosi į nuosaikios opozicijos pajėgas Idlibo provincijoje netoli sienos su Turkija.
Turkijos užsienio reikalų ministras sakė, kad tai gali stipriai paskatinti derybas, skirtas užbaigti karą.
Rusija tikisi sausio 29–30 dienomis surengti Sirijos taikos kongresą Juodosios jūros kurorte Sočyje.
Beveik visą Idlibo provinciją valdo vyriausybės priešininkų pajėgos, daugiausiai sudarytos iš džihadistų grupuotės, žinomos kaip „Hayat Tahrir al-Sham“, kovotojų.
Pirmadienį Rusija pranešė, kad jos bazes Sirijoje savaitgalį užpuolė bepiločiai lėktuvai, apginkluoti sprogmenimis. Apie nukentėjusiuosius arba žalą informacijos nebuvo pateikta.
Rusijos Valstybės Dūmos deputatas Dmitrijus Sablinas trečiadienį sakė naujienų agentūrai „Interfax“, kad užpuolikai panaudojo 31 bepilotę skraidyklę, o ne 13, kaip buvo skelbta anksčiau. Tačiau jis pridūrė, kad šie skaičiai pagrįsti nepatvirtinta Sirijos šaltinių informacija.
D.Sablina: „Pirmasis klausimas – iš kur kovotojai jų gavo, nes jų galėjo parūpinti tik kokia nors valstybė, juolab kad šie dronai koviniai, o ne savadarbiai. Tokių turi tik labai ribotas skaičius valstybių, visų pirma JAV.“
D.Sablinas pridūrė, kad buvo panaudoti „koviniai dronai“.
„Pirmasis klausimas – iš kur kovotojai jų gavo, nes jų galėjo parūpinti tik kokia nors valstybė, juolab kad šie dronai koviniai, o ne savadarbiai. Tokių turi tik labai ribotas skaičius valstybių, visų pirma JAV“, – sakė jis.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gruodžio viduryje pranešė apie rusų karinio kontingento, dvejus metus rėmusio Sirijos lyderį Basharą al Assadą, dalinį pasitraukimą iš šalies. Pasak prezidento, dauguma šios misijos uždavinių jau yra įvykdyti.
Tikslus Sirijoje dislokuotų Rusijos karių skaičius nežinomas, tačiau nepriklausomas Rusijos kariuomenės ekspertas Pavelas Felgenhaueris naujienų agentūrai AFP sakė, kad konflikte galimai dalyvavo apie 10 tūkst. karių ir privačių kontraktininkų.
Spėjama, kad daugiau nei 330 tūkst. žmonių žuvo per karą Sirijoje, prasidėjusį 2011 metais, kai režimas ėmėsi malšinti protestus prieš vyriausybę. Dar milijonai žmonių buvo priversti palikti namus.
