Ekspertas paaiškino, kodėl JAV nusprendė perduoti tankų Ukrainai

Svarbiausias žinias iš Ukrainos sekite čia.

JAV prezidentas Joe Bidenas pareiškė, kad jo šalis neduos Ukrainai naikintuvų F-16.

Ukrainos pareigūnai suintensyvino savo raginimus Vakarų partneriams dėl aviacijos, skirtos kovai su okupacinėmis pajėgomis, praneša „Sky news“.

Pažymima, kad žurnalistų paklaustas apie F-16 naikintuvų perdavimą Ukrainai, J.Bidenas apsiribojo trumpu „ne“ ir nenurodė priežasčių.

„Imago“/„Scanpix“ nuotr./Naikintuvas F-16

Raudonosios linijos dėl ginkluotės tiekimo Ukrainai privalo būti peržengtos, sako prezidentas Gitanas Nausėda. 

„Žinote, aš mačiau daug raudonųjų linijų, kurios buvo nubraižytos, ir kartais net susidaro įspūdis, kad tas raudonąsias linijas nubraižome ne mes, Vakarų valstybės, demokratinės valstybės, o jas, pasitelkdama baimę ir grasinimus, bando nubraižyti teroristinė valstybė Rusija. Ir bando jas primesti“, – pirmadienį LRT televizijos laidai „Dienos tema“ sakė jis.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Gitanas Nausėda ir Olafas Scholzas

Lietuvos vadovas taip pat pabrėžė, kad ne viena raudonoji linija šioje srityje jau peržengta.

„Priminsiu ne tik tankų istoriją, bet kažkada kandidatės statusas Ukrainai Europos Sąjungoje irgi buvo tabu, irgi raudonoji linija, puikiai tą prisimenu. Net ir, sakykime, karui prasidėjus, Vokietija iš pradžių kategoriškai sakė, kad siųs tik liemenes, šalmus ir panašią įrangą, bet jokiu būdu ne ginklus. Tačiau ta raudonoji linija taip pat jau senokai praeita, šitas rubikonas peržengtas“, – tvirtino G.Nausėda.

„Šitas rubikonas peržengtas taip, kad labai tikiuosi, kad ir ši raudonoji linija – jeigu ji tokia tikrai egzistuoja, manau, ji egzistuoja tiktai galvose, – kad ji taip pat bus peržengta. Nes naikintuvai, ilgo nuotolio raketos yra esminė karinė pagalba, ir šiuo metu, kai karas yra tokioje lemiamoje fazėje, kurioje turi įvykti lūžis, nepaprastai svarbu, kad mes nevėluotume, nedelstume. Taip kad mano atsakymas į jūsų klausimą būtų: tos raudonosios linijos privalo būti peržengtos“, – kalbėjo valstybės vadovas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigia, kad Ukrainai reikia daugiau NATO sąjungininkių sunkiosios ginkluotės, įskaitant naikintuvus ir tolimojo nuotolio raketas.

Ukrainos vyriausybė aukšto rango valstybės tarnautojams ir įstatymų leidėjams, įskaitant moteris, uždraudė keliauti į užsienį, kol tęsiasi karas su Rusija.

Ukrainos pasienio apsaugos tarnybos atstovas spaudai Andrijus Demčenka naujienų agentūrai AFP pirmadienį pareiškė, kad ši priemonė, kuri buvo patvirtinta praėjusią savaitę, jau įsigaliojo.

„Dabar jie gali išvykti tik vykdydami darbo užduotis“, – pareiškė jis.

Nuo tada, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas vasario 24-ąją pasiuntė savo pajėgas į Ukrainą, šaukiamojo amžiaus ukrainiečiams vyrams neleidžiama palikti savo šalies, išskyrus tam tikrus išimtinius atvejus.

Pagal naująją priemonę, aukšto rango pareigūnai į užsienį galės keliauti tik tuo atveju, jeigu vyksta aplankyti savo vaikų arba jiems reikia gydymo, arba mirus artimam žmogui, pareiškė A.Demčenka.

Draudimas taikomas ir valstybės tarnautojoms, taip pat vietos valdžios deputatams.

Ukrainiečių įstatymų leidėja Iryna Geraščenko pasmerkė šį sprendimą, kurį pavadino populistiniu, ir pabrėžė, kad apie 15 tūkst. vietos valdžios deputatų yra moterys ir dalis jų dirba savanoriais.

„Iš pradžių valdžia visus, kas tik gali, ragino žiemai išvykti su savo vaikais, dabar gi jiems neleidžiama išvykti“, – parašė ji socialiniame tinkle „Facebook“.

„Valdžia ir toliau imasi neapgalvotų veiksmų, kurie neturi nieko bendro su kova su piktnaudžiavimu.“

Šios priemonės buvo imtasi po to, kai keli pareigūnai buvo apkaltinti surengę sau atostogas užsienyje. Tarp šių pareigūnų buvo ir Ukrainos generalinio prokuroro pavaduotojas Oleksijus Symonenka, atostogavęs viename populiariame Ispanijos kurorte.

O.Symonenka buvo vienas iš kelių Ukrainos aukšto rango pareigūnų, kurie praėjusią savaitę paskelbė apie atsistatydinimą, šalies gynybos ministeriją supurčius maisto įsigijimo skandalui, o prezidentūrai įspėjus dėl kovos su korupcija priemonių.

Viena įtakinga žiniasklaidos priemonė penktadienį pranešė, kad buvusi ministrė pirmininkė Julija Tymošenko praleido atostogas prabangioje viloje Jungtiniuose Arabų Emyratuose.

Norvegija dalį turimų Vokietijoje pagamintų kovinių tankų „Leopard 2“ Ukrainai atsiųs „kuo greičiau“, galbūt jau kovo pabaigoje, pirmadienį pareiškė šalies gynybos ministras.

Po kelias savaites trukusio Ukrainos ir kitų sąjungininkių spaudimo Berlynas galiausiai sutiko atsiųsti Ukrainai 14 savo tankų „Leopard 2“, kurie laikomi vienais geriausių pasaulyje.

Šis žingsnis atvėrė kelią kitoms tankus „Leopard“ eksploatuojančioms Europos valstybėms siųsti tankus iš savo flotilių į Ukrainą, taip dar labiau padidinant jungtinės ginkluotės arsenalą, kurio Kyjivui reikia kontrpuolimui pradėti. 

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./„Leopard“ tankai

Tarp kelių Europos šalių, praėjusią savaitę pažadėjusių atsiųsti Ukrainai šių tankų, buvo ir Norvegija.

Šalis turi 36 tankus „Leopard 2“, tačiau ji kol kas nesako, kiek bus perduota Kyjivui.

„Dėl skaičiaus dar neapsisprendėme“, – naujienų agentūrai AFP pareiškė gynybos ministras Bjornas Arildas Gramas.

„Svarbu glaudžiai koordinuoti veiksmus su partneriais, kad ši pagalba duotų realios naudos Ukrainai“, – sakė jis.

„Žinoma, mes tikimės, kad tai bus padaryta kuo greičiau“, – pridūrė ministras.

Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius praėjusią savaitę pareiškė, kad Berlynas taip pat siekia 14 tankų „Leopard 2“ Ukrainai atsiųsti kovo pabaigoje arba balandžio pradžioje.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pakomentavo naujo Rusijos puolimo galimybę artimiausiu metu.

„Kerštas, tai suprantama. Atvirai kalbant, jau dabar manome, kad kerštas Donbase nesibaigė. Ir jis ten nuolat intensyvėja, intensyvėja kiekvieną dieną. Kiekvieną dieną jie arba turi naujų karinių grupių, arba mes matome, kad daugėja „Wagner“ kovotojų“, – sakė V.Zelenskis, atsakydamas į žurnalistų klausimą per bendrą spaudos konferenciją su Danijos ministre pirmininke Mette Frederiksen Odesoje. 

Pasak jo, prašymas partneriams padidinti paramą yra susijęs būtent su Rusijos Federacijos veiksmais, todėl labai svarbu, kad užsienio partnerių parama nebūtų atidėliojama.

JAV ir Europos pareigūnų teigimu, generolas Valerijus Gerasimovas, prezidento Vladimiro Putino invazijos į Ukrainą architektas, kuris neseniai perėmė Rusijos karo kampanijos priežiūrą, tai padarė įtikinęs savo viršininką, kad jo pirmtakas buvo pernelyg pasyvus.

Tačiau generolo V.Gerasimovo „turbo“ strategija ir buvo tai, kas iš pradžių atnešė Rusijai tiek problemų, o Maskva vis dar neturi karių, amunicijos ar įrangos, kurios, pasak kariuomenės pareigūnų, jai reikia, kad būtų galima surengti didžiulį puolimą, kurį žadėjo vyriausiasis šalies kariuomenės vadas.

„Reuters“/„Scanpix“/Rusijos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo viršininkas Valerijus Gerasimovas

V.Gerasimovui pakeitus generolą Sergejų Surovikiną, kuris šiame poste dirbo tris mėnesius, Rusijos karinė vadovybė daugiausia dėmesio skiria taktiniams klausimams, pavyzdžiui, ar kariai turėtų keliauti civilinėmis transporto priemonėmis, ir mobiliųjų telefonų naudojimo pavojams, teigia Vakarų pareigūnai.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

Naujoji JAV ambasadorė Maskvoje Lynne Tracy pirmadienį susitiko su Rusijos užsienio reikalų ministro pavaduotoju, pranešė pareigūnai.

L.Tracy atvyko į Maskvą praėjusią savaitę ir užėmė postą tvyrant didelei įtampai dėl Rusijos karinių veiksmų Ukrainoje ir JAV paramos Kyjivui, įskaitant neseniai prezidento Joe Bideno priimtą sprendimą atsiųsti pažangių kovinių tankų. Rusija kaltina Vašingtoną, kad šis iš esmės įsitraukė į karą su Maskva.

JAV ambasados pareiškime nepateikta detalių apie tai, ką L Tracy aptarė su Rusijos užsienio reikalų viceministru Sergejumi Riabkovu.

Jame teigiama, kad ji „savo kadenciją Maskvoje pradeda sutelkusi dėmesį į dialogo tarp mūsų sostinių palaikymą precedento neturinčios įtampos metu. Ji taip pat pasisakys už visų Rusijoje sulaikytų JAV piliečių saugumą ir teisingą elgesį su jais.“

Buvęs JAV jūrų pėstininkas Paulas Whelanas 2018-aisiais buvo areštuotas Rusijoje ir nuteistas 16 metų kalėti dėl kaltinimų šnipinėjus. Jis tebėra kalėjime. J.Bideno administracija mano, kad jis sulaikytas neteisėtai, tačiau praėjusiais metais nepavyko pasiekti, kad jis būtų išlaisvintas mainais į ginklų prekeivį Viktorą Butą. Per tuos mainus namo grįžo amerikiečių krepšinio žvaigždė Brittney Griner.

Rusijos užsienio reikalų ministerija savo ruožtu pranešė, kad „pokalbio metu kai kuriais aktualiais dvišalių santykių klausimais, kurie pastaruoju metu smarkiai paaštrėjo dėl Vašingtono kaltės, Amerikos diplomatinės misijos vadovei buvo pabrėžtas dabartinio JAV konfrontacinio kurso... neproduktyvumas“.

„Rusijos pusė tikisi, kad ambasadorė griežtai laikysis Rusijos įstatymų reikalavimų,.. laikysis mūsų normų ir papročių, laikysis nesikišimo į priimančiosios šalies vidaus reikalus principo“, – teigė ministerija.

Prancūzija ir Australija tieks Ukrainai 155 mm kalibro šaudmenis, reikalingus artilerijai, kurią Vakarai Kyjivui atsiuntė po Rusijos invazijos, pirmadienį pareiškė gynybos ministrai Sebastienas Lecornu ir Richardas Marlesas.

„Keli tūkstančiai 155 mm sviedinių bus pagaminti bendrai“, – sakė Prancūzijos ministras S.Lecornu, jis pridūrė, kad gamyba rūpinsis Prancūzijos ginklų gamybos bendrovė „Nexter“.

R.Marlesas sakė, kad šis „daugiamilijoninis projektas“ dera su „nuolatine parama, kurią ir Prancūzija, ir Australija teikia Ukrainai, siekdamos užtikrinti, kad Ukraina galėtų atsilaikyti šiame konflikte ir... užbaigti jį savo sąlygomis“.

Pasak S.Lecornu, ši pagalba bus „reikšminga“, gamyba „laikui bėgant bus didinama“, o pirmieji šaudmenys bus pristatyti jau 2023 metų pirmąjį ketvirtį.

„Reuters“/„Scanpix“/Prancūzijos ginkluotųjų pajėgų ministras Sebastienas Lecornu ir Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas

Šaudmenis gamins „Nexter“, o Australija „tieks paraką“, pareiškė Prancūzijos ministras, nepateikęs išsamesnės informacijos.

Dviejų gynybos ministrų susitikimas, kaip ir dviejų šalių užsienio reikalų ministrių – Catherine Colonna bei Penny Wong – susitikimas buvo surengti Prancūzijai ir Australijai mėginant atnaujinti bendradarbiavimą.

Dvišaliai ryšiai pašlijo 2021 metais, kai Kanbera atsisakė povandeninių laivų sutarties su Prancūzijos „Naval Group“, vietoj jos pasirinkusi pirkti branduolinius povandeninius laivus iš Jungtinės Karalystės arba JAV.

Kroatijos prezidentas pirmadienį kritikavo Vakarų valstybes, kurios nusprendė tiekti Ukrainai sunkiuosius tankus ir kitą ginkluotę jos kovai prieš įsiveržusias Rusijos pajėgas, sakydamas, kad šis ginklų tiekimas tik pratęs karą.

Zoranas Milanovičius Kroatijos sostinėje žurnalistams teigė, kad beprotiška manyti, jog Rusiją galima nugalėti įprastiniame kare.

„Esu prieš bet kokių letalinių ginklų siuntimą į šią šalį, – sakė Z.Milanovičius. – Tai prailgina karą.“

„Scanpix“/„PA Wire“/„Press Association Images“ nuotr./Zoranas Milanovičius

„Koks yra tikslas? Rusijos dezintegracija, valdžios pakeitimas? Taip pat kalbama apie Rusijos suskaldymą. Tai beprotybė“, – pridūrė jis.

Z.Milanovičius laimėjo 2019 metų Kroatijos prezidento rinkimus kaip kairiųjų pažiūrų liberalus kandidatas, kuris yra priešprieša šiuo metu Europos Sąjungai ir NATO priklausančią šalį valdančiai konservatyviai vyriausybei. Tačiau nuo to laiko jis pasuko populistinio nacionalizmo link ir kritikavo Vakarų politiką Rusijos bei Balkanų atžvilgiu.

Z.Milanovičius yra pelnęs prorusiškos figūros reputaciją, tačiau jis ne kartą neigė besilaikąs tokių pažiūrų. Vis dėlto pastaraisiais mėnesiais jis atvirai prieštaravo Suomijos ir Švedijos priėmimui į NATO, taip pat Ukrainos karių mokymui Kroatijoje, kuris yra ES pagalbos kovojančiai šaliai dalis.

Po kelis mėnesius trukusių dvejonių JAV pranešė, kad Ukrainai atsiųs 31 tanką „Abrams“, o Vokietija paskelbė, kad atsiųs 14 tankų „Leopard 2“ ir leis kitoms šalims padaryti tą patį.

Z.Milanovičiaus teigimu, „nuo 2014 iki 2022 metų stebėjome, kaip kažkas provokuoja Rusiją, norėdamas pradėti šį karą“.

„Koks šio karo tikslas? Karas prieš branduolinę galybę, kuri kariauja kitoje šalyje? Ar yra konvencinis būdas nugalėti tokią šalį? – Z.Milanovičius klausė pirmadienį. – Kas už tai moka? Europa. Amerika moka mažiausiai.“

„Praėjo metai, o mes tik dabar kalbame apie tankus, – sakė kroatų prezidentas. – Per metus į Ukrainą nenuvažiuos nė vienas amerikiečių tankas. Ten bus siunčiami tik vokiečių tankai.“

Nors Kroatijoje prezidento postas yra daugiausia simbolinis, oficialiai Z.Milanovičius yra vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas.

Naujausi jo antivakarietiški pasisakymai suerzino šalies vyriausybę, kuri visapusiškai remia Ukrainą kovoje su Rusijos agresija.