„Nematau jokios kokių nors tarpininkų būtinybės. Manau, tai vien praktinis klausimas. Jeigu Ukraina ir jos partneriai Europoje suinteresuoti, kad panašių incidentų nebūtų, akivaizdžiai būtina, kad Kijevui pirmiausiai būtų pasiųstas labai aiškus signalas. Tai daryti reikia ne mums, o tiems, kas palaiko labai glaudžius kontaktus su Ukrainos valdžia, kad tokioms provokacijoms nebebūtų leidžiama įvykti“, – S.Lavrovas sakė per spaudos konferenciją Paryžiuje.
Pirmadienį Vokietijos užsienio reikalų ministras Heikas Maasas pasiūlė, kad Prancūzija ir Vokietija tarpininkautų mėginant išspręsti po incidento Kerčės sąsiauryje kilusią rimtą Maskvos ir Kijevo santykių krizę.
H.Maasas pareiškė, kad Prancūzija ir Vokietija „dės bendras pastangas, prireikus – kaip tarpininkės, siekdamos išvengti konflikto, galinčio nuvesti iki rimtos krizės“, šių šalių atstovams susitikus su kolegomis iš Rusijos ir Ukrainos.
Ukraina sekmadienį pranešė, kad Rusija Kerčės sąsiauryje prie Maskvos aneksuoto Krymo krantų apšaudė tris jos karinių jūrų pajėgų laivus ir juos užgrobė .
Kerčės sąsiauris yra siauras vandens kelias, jungiantis Juodąją jūrą su Azovo jūra. Pastaroji yra naudojama tiek Ukrainos, tiek Rusijos.
Du mažieji šarvuotieji kateriai, „Berdiansk“ ir „Nykopol“, bei vilkikas „Jany Kapu“ plaukė per sąsiaurį pakeliui iš Odesos į Mariupolio uostą.
Kariškiai nurodė, kad Rusijos pakrančių apsaugos laivas „Don“ pirmiausiai taranavo vilkiką, vykdydamas „atvirai agresyvius veiksmus“, tuomet apšaudė vieną iš katerių.
Ukraina informavo, kad per incidentą nukentėjo šeši jos kariai.
Reaguodama į šį incidentą, Ukraina paskelbė 30 dienų trukmės karo padėtį ir paprašė savo sąjungininkų Vakaruose įvesti naujų sankcijų Maskvai.
