I.Petrišenka pabrėžė, kad specialistai jau prieš pusantrų metų ragino uždaryti naftotiekį „Družba“ remontui, nes jis susidėvėjęs jau daugiau nei 65 proc. Tačiau tuomet nuspręsta dar palūkėti. Dabar vicepremjeras tikina, kad naftotiekį būtina remontuoti dėl ekologijos reikalavimų ir „žaliosios ekonomikos“. Specialistai kol kas neskelbia, kiek gali trukti remontas.
Newsru.com pabrėžia, kad kalbos apie naftotiekio uždarymą prasidėjo paaštrėjus Maskvos ir Minsko santykiams. Prieš pora dienų A.Lukašenka Rusijos, kuri paskelbė neįsileisianti dalies iš Baltarusijos įvežamų produktų, veiksmus palygino su sankcijų įvedimu. „Ten jau tiek suįžūlėjo, kad pradėjo mums išsukinėti rankas“, – pareiškė Baltarusijos lyderis. Dabar jis tikina, kad naftotiekį būtina remontuoti ir nereikėtų kreipti dėmesio į Rusijos interesus.
„Ten jau tiek suįžūlėjo, kad pradėjo mums išsukinėti rankas“, – pareiškė Baltarusijos lyderis
Rusijos pusę tokie pareiškimai nervina. Rusijos kompanija „Transneft“ pareiškė, kad naftotiekio „Družba“ būklė patenkinama. Esą yra problemų, tačiau dėl jų naftotiekio nebūtina uždaryti. „Transneft“ siūlosi baltarusiams padėti greičiau suremontuoti naftotiekį.
Naftotiekiu „Družba“ Baltarusijos bendrovės pumpuoja rusišką naftą į Vakarų Europą ir Balkanų šalis. Viena jo atšaka buvo nutiesta ir į „Mažeikių naftos“ gamyklą, tačiau buvo uždaryta 2006 m. neva dėl remonto. Galiausiai ta pati Rusijos kompanija „Transneft“ paskelbė, kad remonto daryti net neapsimoka. Lietuvai teko ieškoti alternatyvių naftos tiekimo šaltinių.
2018 m. šiuo naftotiekiu į Vakarus buvo perpumpuota 60,4 mln. tonų naftos. 58,8 mln. tonų šios naftos buvo rusiškos kilmės.
Rusijos ir Baltarusijos prekybiniai santykiai blogėja nuo praėjusių metų pabaigos. 2018 m. pabaigoje A.Lukašenka ir Vladimiras Putinas surengė kelias derybas, kurių metu kalbėjosi apie tolesnę Rusijos ir Baltarusijos integraciją ir ekonominius santykius, bet sutarimo nerado.
Paaštrėjus santykiams Minske vėl prabilta apie iškilusią Rusijos aneksijos grėsmę. Kalbama, kad gali nutikti taip, kad netrukus Baltarusija ir Rusija gali ne sukurti, kaip sutarta, Sąjunginę valstybę, o Rusija gali tiesiog įtraukti Baltarusiją į savo sudėtį.
Tokią versiją atvirame laiške A.Lukašenkai išdėstė žinomas baltarusių filosofas Vladimiras Mackevičius. Šis laiškas Baltarusijoje sukėlė daug diskusijų.
V.Mackevičius tvirtina, kad vadovaujant A.Lukašenkai Baltarusija praranda savo suverenitetą ir netrukus gali patekti į „Kremlių valdančios grupuotės įtaką“. „Objektyviai svarstant Rusijai nereikia aneksuoti Baltarusijos. To reikia tik valdžios grupuotei“, – rašo filosofas.
„Darbo grupės, organai vadinamosios „Sąjunginės valstybės“ – visa tai jūsų su Putinu instrumentai, kurie neturi nei savos valios, nei pozicijos... Jie mechaniškai ir negalvodami vykdo įsakymą... Jūs patys iki to privedėte. Pasirašinėjote susitarimus su lengvabūdžiu Jelcinu, o reikalų turite su kietu ir autoritariniu Putinu. Be to, su Putinu, kuris atsidūrė sunkioje padėtyje, nebeturi erdvės manevrui ir jam liko ne tiek ir daug variantų. Tikiuosi, kad Putinas jums dar nepaskelbė ultimatumo. O jis tai gali. Ir nesustos prieš nieką, jei neturės kitų variantų pasiekti savo tikslų, kaip aneksuoti Baltarusiją ir likviduoti mūsų suverenitetą“, – rašo V.Mackevičius.
Jis pastebi, kad ir Rusijoje, ir Baltarusijoje vienu metu kilo iniciatyvos keisti Konstituciją. „Šis sinchroniškumas mane labai gąsdina. Be to, Rusijoje neoficialiai kalbama, kad „Sąjunginės valstybės“ susitarimams reikėtų suteikti konstitucinį statusą. O tai jau tiesioginė grėsmė suverenitetui“, – įspėja profesorius.
Kieta A.Lukašenkos ranka valdomoje Baltarusijoje tokie laiškai yra retenybė. Negausi šalies opozicija marginalizuota, jos lyderiai neturi galimybių laisvai veikti, ne vienas jų dėl oponavimo A.Lukašenkai ir protesto akcijų buvo įkalinti ar priversti emigruoti.
Duodamas interviu „Deutsche Welle“ V.Mackevičius sakė, kad bijo pasekmių dėl šio savo laiško.
„Aš bijau pasekmių, bet ne tokių, apie kurias galima pagalvoti. Aš nebijau valdžios represijų, aš bijau kitko. Parašyti šį laišką mane paskatino didelė įtampa, kuri dabar apėmusi Baltarusijos visuomenę. Todėl aš bijau, kad ši įtampa nevirstų kokiais nors pavojingais veiksmais, kad žmonės nepradėtų rengti riaušių, demaršų ar net teroro aktų“, – tikino filosofas.
Jo teigimu, įtampa visuomenėje auga dėl artėjančių 2020 m. prezidento ir parlamento rinkimų bei nuolat žiniasklaidos skelbiamų užuominų ar nuomonių apie artėjantį Baltarusijos prijungimą prie Rusijos.
„Aš turiu pagrindo manyti, kad į Rusijos ir Baltarusijos Konstitucijas bus įrašyta žodžiai apie Sąjunginės sutarties viršenybę prieš Rusijos ir Baltarusijos įstatymus, – įspėja V.Mackevičius. – Juridiškai tai gali būti pateikiama kaip lygių partnerių susijungimas, tačiau iš tiesų tai nesąmonė. Jokios lygiateisiškos Baltarusijos ir Rusijos sąjungos negali būti – šios šalys per daug skirtingos ir demografiškai, ir ekonomiškai, jų politiniai režimai taip pat smarkiai skiriasi. Todėl Baltarusijai tokia sąjunga gali reikšti tik aneksiją.“
Kurti Sąjunginę valstybę A.Lukašenka su tuomečiu Rusijos lyderiu Borisu Jelcinu sutarė dar 1996 m., tačiau ji iki šiol neįkurta, nors šalių integracija pamažu juda. Kalbama, kad V.Putinas po 2024 m. gali nebesiekti dar vienos kadencijos. Tuomet jis galėtų tapti Sąjunginės valstybės vadovu. Neatmetama galimybė, kad tai gali nutikti ir anksčiau.
