Penktadienį buvo atnaujintos Ukrainos ir Rusijos delegacijų derybos vaizdo ryšiu, bet Maskva perspėjo, kad „sraigtasparnio ataka“ prieš degalų bazę Belgorodo mieste šias pastangas apsunkins.
Jau daugiau kaip mėnesį tęsiantis Rusijos karinei kampanijai, per kurią buvo smarkiai sugriauti kai kurie Ukrainos miestai, Maskva per anksčiau šią savaitę vykusias tiesiogines derybas pareiškė sumažinsianti karinių operacijų šalia Kyjivo ir Černihivo miestų intensyvumą.
Tačiau Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad Rusija tik pergrupuoja pajėgas ir ruošiasi „galingiems smūgiams“ jo šalies rytinėje ir pietinėje dalyje. Panašių vertinimų paskelbė ir Vakarų šalys.
„Tai yra dalis jų taktikos, – ketvirtadienį vėlai paskelbtame vaizdo kreipimesi sakė V. Zelenskis. – Žinome, kad jie traukiasi iš vietų, kur mes juos sumušėme, kad susitelktų į kitas, kurios yra labai svarbios... kur mums gali būti sudėtinga.“
Prezidentas pažymėjo, kad padėtis „labai sunki“ Ukrainos pietuose ir rytuose.
„Donbase ir Mariupolyje, Charkivo kryptimi Rusijos kariuomenė telkia potencialą puolimams, galingiems puolimams“, – perspėjo jis.
Vašingtonas irgi pateikė panašių vertinimų. Vienas aukšto rango JAV gynybos pareigūnas sakė, kad Rusijos susitelkimas į Donbasą gali reikšti „ilgesnį, užtęstą konfliktą“.
Nuogąstavimus, kad karas gali dar labiau išsiplėsti, sustiprino Maskvos penktadienį paskelbti kaltinimai, esą Ukrainos sraigtasparniai smogė naftos bendrovės „Rosneft“ degalų bazei Rusijos vakariniame Belgorodo mieste, esančiame maždaug už 40 km nuo sienos su Ukraina, netoli Rusijos karių apgulto Charkivo.
„Gaisras naftos bazėje kilo dėl aviacijos smūgio, įvykdyto dviejų Ukrainos kariuomenės sraigtasparnių, įskridusių į Rusijos teritoriją mažame aukštyje“, – per susirašinėjimo platformą „Telegram“ rašė Belgorodo srities gubernatorius Viačeslavas Gladkovas.
Jis pridūrė, kad per incidentą buvo sužeisti du bazės darbuotojai.
Ukraina nepatvirtino
Kremlius perspėjo, kad šis incidentas sukels padarinių.
Paklaustas, ar šį incidentą galima būtų vertinti kaip konflikto eskalaciją, Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas atsakė: „Aišku, negalima manyti, kad toks dalykas sukuria patogias sąlygas deryboms tęsti.“
Ukrainos užsienio reikalų ir gynybos ministrai sakė negalintys nei patvirtinti, nei paneigti, kad bazei Belgorode smogė Kyjivo pajėgos.
„Aš – civilis“, – Varšuvoje į žurnalistų klausimą apie šį incidentą atsakė užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.
Gynybos ministerijos atstovas Oleksandras Motuzianykas sakė, kad Ukraina „neprisiima atsakomybės už visus neapsiskaičiavimus, visas nelaimes ir visus įvykius Rusijos teritorijoje“.
Šis incidentas žymi pirmąjį kartą, kai Rusija pranešė apie Ukrainos aviacijos smūgį savo teritorijoje nuo konflikto pradžios. Maskva ne kartą tvirtino Ukrainos oro pajėgas jau sunaikinusi.
Karas Ukrainoje tęsiasi jau 37-ą dieną. Per jį žuvo tūkstančiai žmonių, dar per 10 mln. buvo priversti palikti savo namus, todėl Europoje kilo didžiausia pabėgėlių krizė nuo Antrojo pasaulinio karo.
Panika degalinėse
Belgorode apie 170 ugniagesių kovojo su didžiuliu gaisru, įsiplieskusiu apie 6 val. vietos (ir Lietuvos) laiku, nurodė Rusijos nepaprastųjų situacijų ministerija.
Ministerijos paskelbtame vaizdo įraše matyti didžiulės liepsnos ir kylantys juodų ir baltų dūmų debesys.
„Rosneft“ nurodė savo darbuotojus evakavusi.
Prie vietos degalinių nutįso ilgos eilės, bet gubernatorius ragino gyventojus susilaikyti nuo paniško pirkimo ir teigė, kad degalų yra pakankamai.
„Srityje nėra ir nebus jokių problemų su degalais“, – tikino V.Gladkovas.
D.Peskovas žurnalistams sakė, kad prezidentas Vladimiras Putinas buvo informuotas apie smūgį.
Jis tvirtino, kad Rusijos pranašumas ore virš Ukrainos yra „absoliutus faktas“.
Anksčiau šią savaitę netoli Belgorodo esančiame ginklų sandėlyje driokstelėjo didžiulis sprogimas, bet valdžia jokio paaiškinimo dėl to incidento nepateikė.
Belgorodas yra vos už 80 km nuo Ukrainos miesto Charkivo, smarkiai nuniokoto per Rusijos pajėgų puolimą.
Rusijos gynybos ministerija penktadienį pranešė, kad Maskvos pajėgos sunaikino Ukrainoje šešis karinius objektus, įskaitant penkis sandėlius, kuriuose buvo laikoma šaudmenų, raketų ir artilerijos pabūklų.
-
Saugumo garantijos Ukrainai: kaip tai gali veikti?
-
Kyjivas siunčia 45 autobusus evakuoti civilių iš Mariupolio
-
Rusija kaltina Ukrainą sraigtasparniais atakavus naftos bazę: ką žinome iki šiol
-
Po mūšio prie Malaja Roganės – šiurpus radinys greitkelyje: sušaudyti civilių automobiliai
-
HRW aktyvistai ragina Kyjivą ištirti galimus Ukrainos pajėgų „karo nusikaltimus“
-
7 brangiausi Ukrainoje sunaikinti Rusijos karinės technikos vienetai
„Grįžti į darbą“
Rusija puolimą prieš Ukrainą pradėjo vasario 24 dieną, tikėdamasi greitai užimti Kyjivą ir nuversti V.Zelenskio vyriausybę.
Tačiau Ukrainos įnirtingas priešinimasis, taip pat rusų logistikos ir taktikos problemos sutrikdė Kremliaus planus. Tuo metu Vakarų šalys paskelbė Rusijai beprecedenčių sankcijų, o daugybė tarptautinių bendrovių iš jos pasitraukė.
Ukrainos pajėgos pradeda susigrąžinti kontrolę aplink sostinę Kyjivą ir pietinėje Chersono srityje. Chersonas yra vienintelis reikšmingas miestas, kurį Rusijai iki šiol pavyko užimti.
Rusijos pajėgos „tęsia dalinį atsitraukimą“ iš teritorijos į šiaurę nuo Kyjivo sienos su Baltarusija link, sakoma Ukrainos gynybos ministerijos pranešime.
Ministerija pasmerkė įsibrovusias pajėgas „plėšikavimu“. Be to, kai kuriuose užimtuose regionuose rusai vertė smulkųjį verslą atsiskaitymams vartoti rublius.
Kyjivo apylinkėse civiliai traukėsi iš nuniokotų teritorijų, kai jas vėl susigrąžino ukrainiečių pajėgos.
„Parduotuvės uždarytos, atsargos netiekiamos. Tiltas irgi susprogdintas, negalime per jį nuvykti apsipirkti“, – laikydama ant rankų trejų metų dukrelę sakė Karyna Tkačenko.
„Tikiuosi, viskas greitai baigsis ir galėsiu grįžti į darbą“, – naujienų agentūrai AFP sakė moteris.
Tačiau pietrytiniame Mariupolio mieste civiliai desperatiškai tebelaukia pagalbos po jau ištisas savaites besitęsiančių intensyvių apšaudymų. Mieste beveik nėra geriamo vandens, labai maža maisto ir sutrikęs elektros bei šilumos tiekimas.
Rusijos pajėgos apsupo šį Azovo jūros uostamiestį ir negailestingai jį bombardavo, mėgindamos užimti strategiškai svarbų miestą. Tai būtų svarbus pasiekimas, Rusijai stengiantis sujungti Luhansko ir Donecko sričių teritorijas, kontroliuojamas Maskvos remiamų separatistų, su Krymo pusiasaliu, aneksuotu Kremliaus 2014 metais.
