„Kitaip nei pasirengimu naujam karui to vadinti negalima“, – pranešė Rusijos užsienio reikalų ministerija (URM).
„Deja, esame tokios padėties kūrimo liudininkai, kai gresia pavojinga eskalacija Ukrainoje su neprognozuojamomis pasekmėmis pasaulio taikai ir saugumui“, – nurodoma URM pranešime.
Anot Rusijos URM, Ukrainos įstatyme tvirtinama, kad Rusijos Federacija „vykdo nusikalstamą agresijos aktą“ prieš Ukrainą, „laikinai okupuoja dalį jos teritorijos“, valdydama Donbasą per Maskvos kontroliuojamą „okupacinę administraciją“.
„Faktiškai Kijevas mėgina atsikratyti savo atsakomybės dėl tų sugriovimų ir kančių, kurias atneša liaudžiai neprotingi Ukrainos valdžios veiksmai, ir perkelti kaltę Rusijai“, – komentuoja Rusijos URM.
Anksčiau buvo pranešta, kad Ukrainos Aukščiausioji Rada ketvirtadienį priėmė įstatymą „dėl valstybinės politikos ypatybių užtikrinant valstybinį Ukrainos suverenitetą laikinai okupuotose teritorijose Donecko ir Luhansko srityse“.
Už šį įstatymo projektą per ketvirtadienį vykusį posėdį balsavo 280 deputatų, pranešė naujienų agentūros „Interfax“ korespondentas.
Teisės akte sakoma, kad „laikinai okupuotomis teritorijomis Donecko ir Luhansko srityse pripažįstamos Ukrainos teritorijos, kuriose ginkluotos formuotės ir RF (Rusijos Federacijos) okupacinė administracija įvedė ir vykdo bendrą kontrolę: Donecko ir Luhansko sričių sausumos teritorija ir jos vidaus vandenys atskiruose rajonuose, miestuose, gyvenvietėse ir kaimuose, vidaus jūriniai vandenys šalia šios teritorijos, gelmės po teritorijomis ir oro erdvė virš tų teritorijų“.
Minėtas įstatymas numato, kad „laikina RF Ukrainos teritorijų okupacija, nepriklausomai nuo jos trukmės, yra neteisėta ir nesuteikia RF jokių teritorinių teisių“.
Be to, šio teisės akto tekste vėl minimi ir Minsko susitarimai. Ukrainos deputatai antruoju skaitymu patvirtino šias ir kitas pataisas, apie kurias paskelbė nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto sekretorius Ivanas Vinikas.
Naujasis įstatymas numato, kad centrinei valdžiai atkuriant Ukrainos teritorinį vientisumą, pirmenybė bus teikiama Minsko susitarimų – 2014-aisiais pasirašytų Minsko protokolo ir Minsko memorandumo ir 2015-aisiais priimto „Priemonių komplekso“ – nuostatų įgyvendinimui.
Ši nuostata buvo minima Ukrainos prezidento Petro Porošenkos pateiktame šio teisės akto projekto variante, tačiau per pirmąjį skaitymą jos nutarta atsisakyti. Vėliau įstatymų leidėjai nutarė nuostatą dėl Minsko taikos susitarimų grąžinti į projektą.
