„Neatmetame [galimybės], kad neapgalvoti europiečių veiksmai gali sukelti naują eskalaciją aplink Irano branduolinį susitarimą“, – sakoma Rusijos užsienio reikalų ministerijos pranešime.
Ministerija pridūrė, kad Maskva nemato „priežasties tokiam žingsniui“.
„Nesutarimų sprendimo mechanizmas buvo sukurtas visiškai kietokiems tikslams“, – pridūrė ministerija.
„Priežastys, dėl kurių susitarimas buvo sunkiai įgyvendinamas, yra gerai žinomos ir susijusios ne su Iranu“, o su vienašališku JAV pasitraukimu iš sutarties 2018 metais, po kurio Teheranui buvo įvestos naujos sankcijos, nurodė Maskva.
Ministerija pridūrė, kad Irano branduolinė programa „tebėra nuolat kontroliuojama TATENA (Tarptautinės atominės energijos agentūros)", ir toks priežiūros mastas iki šiol yra „beprecedentis“.
„Nepaisant visų iššūkių, Irano branduolinis susitarimas neprarado savo svarbos“, – nurodė ministerija.
Jungtinės Karalystės, Prancūzijos ir Vokietijos diplomatijos vadovai anksčiau antradienį pareiškė, kad nuo praėjusių metų gegužės Iranas palaipsniui atsitraukia nuo savo įsipareigojimų pagal branduolinį susitarimą ir nesilaiko pagrindinių apribojimų jo branduolinei programai.
„Mums neliko kito pasirinkimo, turint omenyje Irano veiksmus“, – sakoma pareiškime. Jame priduriama, kad Teheranas „nevykdo savo įsipareigojimų“ pagal daugiašalį susitarimą.
Tačiau šios šalys pabrėžė, kad „dar kartą pareiškia savo įsipareigojimą“ susitarimui ir išreiškė „ryžtą dirbti su visais dalyviais, kad jį išsaugotume“.
