„Tikiuosi, kad šie (provokaciniai veiksmai) nebus galutinis pasirinkimas, nebus galutinis mūsų partnerių pasirinkimas, ir viršų paims sveikas protas“, – sakė jis per įtakingos Rusijos saugumo tarybos posėdį.
„Neketiname nutraukti mūsų santykių, nors dabartinė valdžia Kijeve nenori turėti visaverčių diplomatinių santykių pasiuntinių lygiu, mes vis vien kursime galimybes plėtoti kontaktus ir juos palaikyti“, – pridūrė jis.
Kryme V.Putinas lankosi penktą kartą nuo 2014-ųjų kovo, kai Maskva aneksavo šį Ukrainai priklausantį strategiškai svarbų pusiasalį.
Praėjusios savaitės incidentą Kijeve V.Putinas pavadino sąmoningu Kijevo mėginimu paaštrinti padėtį.
„Padėties aštrinimo būdas visiems gerai žinomas, buvo naudojamas nuo senovės laikų. Kartais ir sėkmingai, tačiau ne visada“, – pažymėjo jis.
Kryme V.Putinas lankosi penktą kartą nuo 2014-ųjų kovo, kai Maskva aneksavo šį Ukrainai priklausantį strategiškai svarbų pusiasalį.
Maskva praėjusią savaitę užsipuolė Kijevą dėl incidento prie Krymo ir Ukrainos sienos ir apkaltino jį siunčiant į pusiasalį prieš rugsėjį vyksiančius rinkimus diversantų grupes.
Per minėtą incidentą žuvo du Rusijos kariai – vienas saugumo karininkas ir vienas karys.
Ukrainos prezidentas Petro Porošenka ketvirtadienį pareiškė, kad jis „negali atmesti plataus masto Rusijos invazijos (į Ukrainą) visais frontais“ tikimybės.
„Konflikto eskalavimo tikimybė išlieka labai didelė“, – Ukrainos lyderis sakė televizijai, lankydamasis vakariniame Lvovo mieste.
P.Porošenko pridūrė, kad tolesnis konflikto eskalavimas gali jį priversti paskelbti „karo padėtį“, taip pat rezervo karių „mobilizavimą“.
Ukraina ir jos Vakarų sąjungininkės kaltina Maskvą bandymu eskaluoti daugiau nei dvejus metus trunkantį konfliktą rytinėje Ukrainos dalyje, kuris nusinešė 9,5 tūkst. gyvybių ir prasidėjo kelios savaitės po to, kai 2014 metų kovą Rusija aneksavo Krymo pusiasalį.
