Rusijos, Armėnijos ir Azerbaidžano užsienio reikalų ministrų susitikimas Maskvoje įvyks gegužės 19 dieną, žurnalistams sakė rusų Užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova.
Derybos vyks augant įtampai tarp šių nesutaikomų priešininkių ir vykstant kruviniems susirėmimams prie jų bendros sienos, įskaitant trečiadienio incidentą, kai žuvo vienas armėnų karys.
Penktadienio susitikimas rengiamas po kelių derybų ratų, kuriems vadovavo Europos Sąjunga ir Jungtinės Valstijos.
Didesnis Briuselio ir Vašingtono diplomatinis įsitraukimas Kaukaze suerzino tradiciškai šiame regione didžiausią įtaką darydavusią Rusiją.
Prieš trišales penktadienio derybas armėnų ir azerbaidžaniečių ministrai Araratas Mirzojanas ir Jeyhunas Bayramovas turėtų aptarti taikos susitarimo projektą, sakė M.Zacharova.
Trečiadienį vakare Armėnijos gynybos ministerija pranešė, kad vežamas į ligoninę mirė vienas jos karys, sužeistas Azerbaidžano pajėgoms šaudant prie bendros šalių sienos.
Praėjusią savaitę per susirėmimus prie sienos žuvo vienas armėnų ir vienas azerbaidžaniečių karys.
2020 metais ir XX amžiaus dešimtajame dešimtmetyje abi šalys du kartus kariavo dėl ginčijamų teritorijų, daugiausia dėl Kalnų Karabacho – armėnų anklavo Azerbaidžane.
Po šešių savaičių karo 2020 metų rudenį Baku ir Jerevanas susitarė dėl paliaubų, kurioms tarpininkavo Rusija. Pagal susitarimą Armėnija turėjo užleisti daug teritorijų, kontroliuotų ne vieną dešimtmetį.
Jerevanas vis labiau nusivilia tuo, ką vadina Maskvos nesugebėjimu apginti Armėnijos nuo karinės grėsmės iš Azerbaidžano.
Rusijai įklimpus Ukrainoje ir nenorint pyktis su svarbia Azerbaidžano sąjungininke Turkija, Baku ir Jerevano deryboms siekia vadovauti JAV ir ES.
Sekmadienį Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas ir Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas susitiko Briuselyje naujam derybų ratui. Jam vadovavo Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis.
Kitas N. Pašiniano ir I. Aliyevo susitikimas planuojamas birželio 1 dieną Moldovoje. Jame taip pat turėtų dalyvauti Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Vokietijos kancleris Olafas Scholzas.
