Tokias pastabas jis pareiškė po to, kai buvęs prezidentas Robertas Kočarianas buvo apkaltintas 2008-aisiais vykusių rinkimų pakreipimu jo promaskvietiškų pažiūrų įpėdinio naudai.
„Pastarųjų dienų įvykiai prieštarauja neseniai paskelbtoms naujosios armėnų vadovybės deklaracijoms, kad ši neketina vykdyti savo pirmtakų persekiojimo dėl politinių priežasčių“, – sakė Sergejus Lavrovas Rusijos naujienų agentūroms.
„Maskva, kaip Jerevano sąjungininkė, visada buvo suinteresuota Armėnijos valstybės stabilumu, todėl tai, kas vyksta šiuo metu, turi kelti mums susirūpinimą“, – sakė jis ir pridūrė, kad tikisi „konstruktyvių“ pokyčių.
S.Lavrovo pareiškimas yra pirmasis išorinis įtampos tarp Rusijos ir Armėnijos ženklas po to, kai opozicijos aktyvistas Nikolas Pašinianas gegužės mėnesį pateko į valdžią po kelias savaites trukusių protestų ir pilietinio nepaklusnumo kampanijų.
Demonstracijos privertė atsistatydinti nepopuliarų veteraną vyriausybės lyderį Seržą Sargsianą.
Jis pradėjo kampaniją, kuria siekiama užkirsti kelią kyšininkavimui. Naujoji programa jau padėjo areštuoti kelis įtakingus Armėnijos pareigūnus.
Priešingai nei kitų anksčiau populiarių judėjimų buvusiose sovietinėse šalyse Sakartvele (Gruzijoje) ir Ukrainoje lyderiai, N.Pašinianas stengiasi palaikyti gerus santykius su Maskva.
Jurijus Chačaturovas, Armėnijos kolektyvinio saugumo organizacijos – karinio Maskvos valdomo aljanso – vadovas taip pat buvo vienas kaltinamųjų byloje, kurioje buvo suimtas R.Kočarianas.
