Prieštaringai vertinamo „Wagner Group“ vadovo Jevgenijaus Prigožino gyvenimas netikėtai baigėsi rugpjūčio 23 d. netoli Maskvos sudužus lėktuvui.
Mažiau nei prieš mėnesį Vladimiras Putinas Sankt Peterburge vykusiame Rusijos ir Afrikos aukščiausiojo lygio susitikime pareiškė, kad būtina skubiai kovoti su Vakarų šalių neokolonializmu.
Samdomi „Wagner“ smogikai jau daugelį metų dalyvauja šešėliniame versle Afrikos žemyne. Taigi ar J.Prigožino žūtis sukėlė pavojų Rusijos planams Afrikos žemyne?
„J.Prigožinas buvo generalinis direktorius (angl. CEO), o tai reiškia, kad organizacija veikia nepriklausomai nuo jo, kaip ir visa su ja susijusi infrastruktūra, kuriai Afrika yra labai svarbi finansavimo, pinigų plovimo ir kt. požiūriu“, – aiškino nepriklausomo geoekonominio analitinio centro „Eastern Circles“ ekspertas Yanas St-Pierre‘as.
„Visa ši infrastruktūra vis dar veikia“, – pridūrė jis.
Tarptautinės krizių grupės atstovė Pauline Bax atkreipė dėmesį, kad „kai kuriose iš šių šalių lankėsi Rusijos kariniai pareigūnai, pradedant gynybos ministro pavaduotoju ir baigiant žvalgybos pareigūnais. Centrinės Afrikos Respublikoje, Malyje buvo užmegzti kontaktai su Burkina Faso vadovais, ir buvo aiškiai pasakyta, kad Rusijos gynybos ministerija ketina perimti „Wagner“ grupės kontrolę.“
Mažiau nei 1 proc. užsienio investicijų Afrikoje atkeliauja iš Rusijos
Prieš patekdama į diplomatinę izoliaciją po sprendimo įsiveržti į Ukrainą 2022 m. vasarį, Vladimiro Putino Rusija dalijo ambicingus pažadus Afrikai.
Per pirmąjį 2019 m. Sočyje vykusį aukščiausiojo lygio susitikimą su Afrikos šalių vadovais Rusijos prezidentas garantavo, kad per penkerius metus pavyks padvigubinti abiejų blokų prekybos apimtis. Tai ne tik neįvyko, bet ir faktiškai sumažėjo.
Iš tikrųjų Rusija Afrikai neskiria daug kapitalo. Iš viso jai tenka mažiau nei 1 proc. tiesioginių užsienio investicijų žemyne.
Prekyba sudaro apie 16 mlrd. eurų, t. y. maždaug 5 proc. to, ką investuoja Europos blokas. Daugiau kaip du trečdaliai eksporto (daugiausia grūdų) tenka vos keturioms šalims: Marokas, Alžyras, Egiptas ir Pietų Afrika.
Tačiau kai kalbama apie ginklų pardavimą, situacija yra kitokia. Iki 2022 m. Maskva turėjo aplenkti Pekiną ir tapti pagrindine ginklų tiekėja Afrikai – jai tenka beveik 40 proc. visų ginklų. Ši įranga yra prieinamesnė už Vakarų atitikmenis ir suderinama su ginkluote, išlikusia nuo sovietmečio.
Šią vasarą per vieną mėnesį įvyko du valstybiniai perversmai – Nigeryje (liepos 26 d.) ir Gabone (rugpjūčio 30 d.). Pavyzdžiai atsikartoja: Malis, Gvinėja, Burkina Fasas, Sudanas ir Čadas.
Maskva rodo didįjį pirštą Prancūzijai
Didžioji dalis to, ką Rusija ir „Wagner“ grupė padarė per pastaruosius dvejus metus, kalbant tiesiai šviesiai, buvo didžiojo piršto rodymas Prancūzijai. Prancūzija buvo pagrindinis taikinys. Jie nusitaikė į buvusias Prancūzijos kolonijas Afrikoje.
Tuo metu, kai vyksta ginkluotas valdžios pasikeitimas, kyla klausimas: ar Rusijos tikslai yra tik geopolitiniai?
„Didžioji dalis to, ką Rusija ir „Wagner“ grupė padarė per pastaruosius dvejus metus, kalbant tiesiai šviesiai, buvo didžiojo piršto rodymas Prancūzijai. Prancūzija buvo pagrindinis taikinys. Jie nusitaikė į buvusias Prancūzijos kolonijas Afrikoje. Ir tai stebėtinai gerai pasiteisino. Tačiau Rusija neinvestuoja, nepadeda vystymuisi, neteikia humanitarinės pagalbos, – sako Pauline Bax.
Yano St-Pierre'o nuomone, „išsiskiria tai, kad jie remia jaunų žmonių dinamiką, sakydami „mes remiame tai, ką jūs darote, ir nesmerksime jūsų, jei bus pažeidžiamos žmogaus teisės“. Tai sulaukė teigiamo įvertinimo.“
Atimdama įtaką iš Vakarų, Maskva įgyja paramą, kurios tarptautinėje arenoje trūksta. Afrikos šalys turi 54 balsus Jungtinų Tautų Generalinėje Asamblėjoje, taigi yra vienas stipriausių regioninių blokų.
