„Paties [JAV prezidento Donaldo] Trumpo veiksmų motyvai mums nėra tokie svarbūs – mums nerimą kelia jų galimi padariniai“, – socialiniame tinkle „Facebook“ parašė rusų parlamento aukštųjų rūmų Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Konstantinas Kosačiovas.
„Jei dėl to padidės karinis kontingentas prie mūsų sienų, bus imtasi atsakomųjų veiksmų ir visiems taps blogiau. Vašingtonas dėl to nieko nepraras, Lenkija patenkins savo ambicijas, tačiau apskritai galimai sugrįšime prie 1997 metų padėties, kai Rusija ir NATO dar nebuvo sudariusios jokių susitarimų. Tai būtų pralaimėjimas visai Europai“, – pabrėžė K.Kosačiovas.
Senatorius mano, kad Trumpas „gana nuoširdžiai nesiruošia didinti įtampos Rytuose, tačiau visus šiuos žaidimus su pajėgomis laiko savotišku „verslo projektu“.
„Į tai jau sureagavo ta pati [Vokietijos gynybos ministrė Annegret] Kramp-Karrenbauer, pareiškusi, kad „NATO nėra prekybos organizacija, o saugumas nėra prekė“. Trumpui – kaip tik prekė. Jis pats, manau, supranta, kad nei Lenkijai, nei juo labiau Amerikai prie rytinių sienų nekyla jokios realios ir aktualios grėsmės. Bent tokios, nuo kurios būtų galima apsiginti dešimtimis tūkstančių kariškių“, – pažymėjo komiteto vadovas.
D.Trumpas trečiadienį po susitikimo su Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda pareiškė, kad dalis iš Vokietijos išvedamų karių sugrįš į tėvynę, o likusi – bus dislokuota Lenkijoje ir kitose Europos šalyse.
„Dalis kariškių sugrįš namo, dalis bus perkelta į kitas Europos šalis, ypač į Lenkiją“, – sakė jis per spaudos konferenciją Baltuosiuose rūmuose.
D.Trumpas patvirtino, kad Vašingtonas reikšmingai sumažins savo karinį buvimą Vokietijoje ir paliks ten apie 25 tūkst. karių.