„Mūsų šalis buvo priversta imtis sutarties leidžiamos priemonės, kai kelios Vakarų šalys, visų pirma Lenkija, savo chaotiškais skrydžiais pagal šią sutartį sudarė sąlygas, dėl kurių tapo būtina ilgam laikui stabdyti visą reguliarų civilį ir komercinį oro eismą regione“, – sakoma S.Ryžkovo straipsnyje, paskelbtame Rusijos gynybos oficialiame leidinyje „Krasnaja zvezda“.
Jis pridūrė, kad vasarį per bendrą JAV, Latvijos ir Lietuvos inspektorių skrydį „Rusijos pusė netrukdė surengti patikrinimo iš oro Kaliningrado, [skrydžio] atstumui nesmarkiai viršijus 500 km parametrą, tuo pačiu patvirtinusi savo pasirengimą ieškoti kompromiso dėl didžiausio skrydžių nuotolio virš šio regiono“.
„Atviro dangaus“ sutartis buvo pasirašyta 1992 metų kovo 24 dieną Helsinkyje. Ją tuomet pasirašė 23 signatarės, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) narės.
Rusija šią sutartį ratifikavo 2001 metų gegužės 26 dieną. Dabar šios sutarties laikosi 34 pasaulio valstybės. Susitarimas leidžia joms vykdyti neginkluotus žvalgybinius skrydžius virš kitų šalių teritorijų.
„Atviro dangaus“ sutarties galiojimas yra neribotas. Bet kuri valstybė turi teisę iš jos pasitraukti, apie savo sprendimą pranešdama ne mažiau nei pusę metų iki pasitraukimo. Sutarties depozitarijai, Kanada ir Vengrija, nedelsiant apie tokį sprendimą turi informuoti kitas sutarties signatares.
Gavę pranešimą apie kurios nors valstybės planuojamą pasitraukimą iš sutarties depozitarijai, ne anksčiau nei po 30 dienų ir ne vėliau nei po 60 dienų, privalo surengti valstybių signatarių konferenciją, kad įvertintų pasitraukimo padarinius.
Gegužės 21 dieną JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad jo šalis traukiasi iš „Atviro dangaus“ sutarties. Pasitraukimo procesas turėtų baigtis po pusmečio.
JAV Valstybės departamentas kaip pagrindines pretenzijas Rusijai dėl „Atviro dangaus“ sutarties laikymosi įvardijo 500 km skrydžių virš Kaliningrado srities atstumo apribojimą, taip pat „atsisakymą leisti žvalgomuosius skrydžius 10 km pločio koridoriuje palei sieną su Pietų Osetija ir Abchazija“.
S.Ryžkovas paaiškino, kad padėtis dėl Sakartvelo separatistinių regionų yra susijusi su skirtingu požiūriu į šių teritorijų statusą. Pagal „Atviro dangaus“ sutartį“ žvalgomieji skrydžiai rengiami „ne arčiau kaip už 10 km nuo [sutartyje] nedalyvaujančios valstybės sienos“.
Rusija Abchaziją ir Pietų Osetiją pripažįsta nepriklausomomis valstybėmis, o JAV ir dauguma kitų šalių – ne.
„Tačiau ir šiuo klausimu Rusijos pusė išreiškė pasiruošimą spręsti padėtį. Siūlome leisti skrydžius 10 km zonoje, jeigu Sakarvelas leis inspektoriams iš Rusijos vykdyti skrydžius virš jo teritorijos.
Tačiau oficialusis Tbilisis, palaikomas JAV ir Didžiosios Britanijos, toliau blokuoja Rusijos siūlymą“, – rašo S.Ryžkovas.
Centro vadovas taip pat paminėjo, kad JAV prašė leisti surengti skrydį virš Rusijos rajono, kur tuo metu vyko dideli kariniai mokymai „Centr 2019“, bet Maskva „buvo priversta apriboti amerikiečių žvalgomojo skrydžio antrąją dalį, sutapusią su pratybų aktyviąja faze, kai buvo naudojama kovinė ir transporto aviacija“.
Anot S.Ryžkovo, Rusija taip pat yra pateikusi JAV pretenzijų dėl sutarties sąlygų nesilaikymo, pavyzdžiui, kai Rusijos lėktuvui nebuvo leista praskristi virš JAV teritorijos, kai buvo uždrausta stebėti salų teritorijas arba kai buvo nustatomas režimas, vertęs lėktuvų įgulas dirbti 14–18 valandų.
Vis dėlto pareigūnas išreiškė nuomonę, kad abipusės problemos yra išsprendžiamos.
Pasak S.Ryžkovo, JAV pasitraukimo iš „Atviro dangaus“ sutarties tikroji pagrindinė priežastis – „amerikiečių noras užsitikrinti visą kosmoso kontrolę (ryšių, navigacijos, kosminių šiukšlių valdymo, Žemės stebėsenos ir kitas sistemas) ir tuo pačiu ateityje gerai užsidirbti, parduodant atitinkamas medžiagas“, taip pat neleisti inspektuoti Jungtinių Valstijų teritorijų.
