J.Boltonas antradienį turėtų aptarti D.Trumpo planus trauktis iš tris dešimtmečius gyvuojančio susitarimo su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
Pirmadienį JAV prezidento patarėjas apie INF sutarties likimą su rusų diplomatijos vadovu Sergejumi Lavrovu bei dalyvavo „beveik penkias valandas“ trukusiose derybose su Rusijos Federacijos saugumo tarybos vadovu Nikolajumi Patruševu, naujienų agentūrą AFP informavo šios tarybos atstovas.
Minimo susitarimo žlugimas būtų „stiprus smūgis visai tarptautinei teisinei neplatinimo ir ginklų kontrolės sistemai“, sakoma po J.Boltono ir N.Patruševo susitikimo išplatintame Saugumo tarybos pranešime.
Rusijos saugumo taryba pabrėžė, kad pareigūnų susitikimas vyko „konstruktyviai ir dalykiškai“, bei nurodė, jog Maskva yra pasirengusi dirbti su JAV, kad išgelbėtų INF susitarimą.
N.Patruševas ir J.Boltonas taip pat aptarė galimybę penkeriems metams pratęsti Strateginės ginkluotės mažinimo (START) sutartį; ji baigiasi 2021-aisiais.
Kiek vėliau pirmadienį S.Lavrovas ir J.Boltonas susitiko „darbo vakarienės“, pranešė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė.
Rusijos užsienio reikalų ministras prieš tą susitikimą sakė besitikintis išgirsti J.Boltono „oficialų paaiškinimą“ dėl D.Trumpo ketinimų ir pridūrė, kad Vašingtonas dar neinicijavo pasitraukimo iš INF susitarimo procedūros.
Rusai „pateks į rojų“
Anksčiau pirmadienį V.Putino atstovas pareiškė, kad pasaulis bus pavojingesnis, jei Vašingtonas neatsisakys planų pasitraukti iš susitarimo, kuriuo buvo uždraustos vidutinio nuotolio branduolinės raketos.
„Tokie žingsniai, jei tik jų bus imtasi, padarys pasaulį pavojingesnį“, – teigė Rusijos prezidento atstovas Dmitrijus Peskovas.
Jis atmetė JAV prezidento D. Trumpo pareiškimus, kad Maskva pažeidė 1987-aisiais pasirašytą INF sutartį.
„Rusija laikėsi ir laikosi šio susitarimo nuostatų“, – pareiškė D.Peskovas.
Šeštadienį D.Trumpas tvirtino: „Rusija pažeidė susitarimą. Ji jį pažeidinėjo daug metų. Nežinau, kodėl prezidentas (Barackas) Obama nesiderėjo ar nepasitraukė (iš sutarties). O mes neleisime jai (Rusijai) pažeidinėti branduolinės sutarties ir gaminti ginklų, (tuo tarpu kai) mums tai neleidžiama.“
Analitikai perspėjo, kad šis Maskvos ir Vašingtono ginčas gali turėti pasigailėtinų pasekmių ir įstumti Rusiją į naujas ginklavimosi varžybas.
Praėjusią savaitę V.Putinas daug ką nustebino pareiškęs, kad branduolinės atakos atveju jo šalies piliečiai „patektų į rojų“.
Jis pabrėžė, kad branduolinę ataką Rusija surengtų tik tuo atveju, jeigu išankstinio perspėjimo sistemos pastebėtų į jos teritoriją skriejančias raketas.
„Agresorius turi žinoti, kad atsakas yra neišvengiamas“, – pridūrė jis.
„Kai pamatysime į mūsų Rusijos teritoriją nukreiptą smūgį, mes atsakysime“, – kalbėjo Rusijos vadovas viename politikos forume.
Jis pripažino, kad tai reikštų pasaulinę katastrofą, tačiau pabrėžė, kad „mes negalime būti tie, kurie ją sukels“.
„Mes būtume agresijos aukos ir patektume į rojų kaip kankiniai“, o tie, kurie ją pradėtų, „mirtų, net neturėdami laiko atgailai“.
ES ir Kinija sunerimusios
D.Trumpo pareiškimas apie ketinimą trauktis iš INF sutarties sukėlė nerimą visame pasaulyje. Europos Komisija pirmadienį paragino Jungtines Valstijas ir Rusiją derėtis dėl Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutarties išsaugojimo, o Kinija patarė Vašingtonui „dukart pagalvoti“ prieš priimant sprendimą.
Europos Sąjungos pagrindinė vykdomoji institucija pabrėžė, kad pastaruosius tris dešimtmečius ši sutartis buvo vienas iš Europos gynybos kertinių akmenų.
„JAV ir Rusijos Federacijai reikia išsaugoti konstruktyvų dialogą, kad išsaugotų šią sutartį ir užtikrintų visišką ir patikimą (jos) vykdymą“, – sakė EK atstovė Maja Kocijančič žurnalistams.
Pasak jos, ši sutartis taip pat svarbi Europos ir pasaulio saugumui.
„Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutartis Europoje prisidėjo prie Šaltojo karo nutraukimo, branduolinio ginklavimosi varžybų nutraukimo. Jau 30 metų nuo savo įsigaliojimo ji yra vienas Europos saugumo architektūros kertinių akmenų“, – kalbėjo M.Kocijančič.
„Šios sutarties dėka išmontuota ir patikimai sunaikinta beveik 3 tūkst. raketų su branduolinėmis ir įprastomis galvutėmis“, – informavo ES užsienio politikos vadovės Federicos Mogherini atstovė.
„Ji taip pat sudaro svarbią dalį įsipareigojimų, prisiimtų pagal Branduolinio ginklo neplatinimo sutartį“, – pridūrė ji.
Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Hua Chunying pareiškė, kad vienašališkas pasitraukimas iš sutarties „turės daugybę neigiamų padarinių“.
D.Trumpas aiškino, kad INF netrukdo Kinijai, kuri nėra sutarties signatarė, kurti raketų, tačiau Hua Chunying pabrėžė, jog „visiškai neteisinga užsiminti apie Kiniją, kai kalbama apie pasitraukimą iš sutarties“.
Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutartį pasirašė tuometinis JAV prezidentas Ronaldas Reaganas ir Sovietų Sąjungos lyderis Michailas Gorbačiovas. Sutartis eliminavo vidutinio nuotolio nuo žemės paleidžiamas balistines ir sparnuotąsias raketas.
Buvęs SSRS prezidentas M.Gorbačiovas sekmadienį pareiškė, kad „šių susitarimų atsisakymas... rodo išminties trūkumą“ ir „yra klaida“.
INF padėjo išspręsti krizę, kilusią dėl Sovietų Sąjungos sprendimo nukreipti balistines raketas su branduolinėmis galvutėmis į Vakarų valstybių sostines.
JAV lyderio teigimu, Maskva jau daug metų pažeidinėja šį susitarimą, pagal kurį JAV ir Rusijai draudžiama turėti, gaminti ir bandyti nuo žemės paleidžiamas sparnuotąsias branduolines raketas, galinčias nuskrieti 500–5 500 kilometrų.
Maskva ne kartą atmesdavo teiginius, kad ji pasigamino tokių raketų arba jas išbandė.
Dėl potencialaus JAV pasitraukimo iš INF kiek pablogėjo ir šiaip įtempti Vašingtono ir Maskvos santykiai: juos taip pat aštrina įtariamas Rusijos kišimasis į 2016-ųjų JAV prezidento rinkimus ir amerikiečių sankcijos Maskvai dėl Rusijos veiksmų karinio konflikto draskomoje Rytų Ukrainoje.
D.Trumpas ir V.Putinas lapkričio 11 dieną Paryžiuje dalyvaus Pirmojo pasaulinio karo pabaigos metinių minėjime.
