Tankai, kariūnai ir kariai žygiavo per aikštę, stebint veteranams, kurie buvo tarp tūkstančių kareivių, 1941 metų lapkričio 7 dieną po parado traukė tiesiai į frontą per vieną iš labiausiai įtemptų epizodų Antrajame pasauliniame kare.
Žaibiška Vokietijos pajėgų invazija į Sovietų Sąjungą, prasidėjusi 1941 metų birželio 22 dieną, tuometį šalies lyderį Josifą Staliną užklupo netikėtai, o iki lapkričio vokiečiai buvo jau taip priartėję prie Maskvos, kad galėjo matyti šį miestą.
Susiklosčius šiai padėčiai, Stalinas nusprendė, kad lapkričio 7 dienos paradas, minint 1917 metais įvykusios bolševikų revoliucijos metines, privalo būti surengtas bet kokia kaina, o kariai nuo Kremliaus iš karto turės žygiuoti į frontą.
Rusijos lyderiai Sovietų Sąjungos pergalę Antrajame pasauliniame kare laiko vienu iš didžiausių savo šalies istorinių pasiekimų, o su šiuo konfliktu susijusios metinės minimos itin iškilmingai.
„1941 metų lapkričio 7 dienos paradas buvo patriotizmo ir narsos pamoka, – Maskvos meras Sergejus Sobianinas sakė kreipdamasis į karo veteranus. – Šlovė parado dalyviams! Šlovė nugalėtojams! Šlovė šiam miestui ir Maskvos didvyriams!“
Šio istorinio parado scenas atkartojantys kariai žygiavo pagal įvairią muziką – pradedant kompozitoriaus Dmitrijaus Šostakovičiau karo metais sukurta simfonija, baigiant šiuolaikinės Rusijos popmuzikos melodijomis.
„Čia, prie Maskvos sienų, sprendžiamas mūsų Tėvynės likimas – priešas priartėjo prie Maskvos, ir tik mes galime jį sustabdyti“, – skelbė parado komentatorius.
Naudodamasi atšiauriomis Rusijos žiemos sąlygomis ir iš Sibiro permestais rezervais, Raudonoji armija sugebėjo atmušti vokiečius nuo Maskvos prieigų, bet persilaužimas šiame kare įvyko tik 1942-1943 metais per mūšį dėl Stalingrado.
