Vos prasidėjus vadinamosios Pergalės dienos paradui, iš karto buvo prabilta, kad tarp šventės svečių yra ne tik „Didžiojo tėvynės karo veteranai, bet ir jų palikuonys, kovojantys šiandien su nacizmu“. Taip pakartojant Kremliaus mantrą, kad Ukrainoje ji kovoja su nacizmu.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas savo kalboje Maskvoje sakė, kad „prieš mūsų tėvynę šiandien vėl pradėtas tikras karas“.
„Šiandien civilizacija vėl atsidūrė kritiniame taške. Prieš mūsų tėvynę pradėtas tikras karas, bet mes užtikrinsime savo saugumą“, – sakė V.Putinas.
„Mes davėme atkirtį tarptautiniam terorizmui. Apsaugosime Donbaso žmones“, – tęsė jis V.Putinas.
Jis teigė norįs taikos. Tačiau „užsienio globalistai sėja rusofobiją ir nori primesti tautos savo taisykles, o iš tiesų priespaudos ir prievartos taisykles“.
V.Putinas teigė, kad „būtent rusai apgynė Europą“, tačiau „šiandien šalys naikina paminklus didvyriams“.
Rusijos prezidentas po kaltinimų žarstymo Vakarams pareiškė, kad „mes norime taikios ir stabilios ateities“.
Rusijos prezidentas kalbėjo, kad „Ukraina tapo valstybinio perversmo auka“, o šiandien Kyjive esą „įsitvirtino režimas su šeimininkais Vakaruose“.
Rusijoje šiemet „dėl saugumo“ sumetimų daugelyje miestų nevyks tradicinės didelės eisenos. Pergalės dienos „šventė“ nevyks ir okupuotame Kryme.
Po dronų atakos Kremliuje Maskva tikino, kad Pergalės dienos minėjime bus imtasi visų atsargumo priemonių. Dėl to pagrindinė Maskvos Raudonoji aikštė lankytojams uždaryta dar nuo balandžio 27 d.
Atšaukti planai
Politikos analitikas Arkadijus Dubnovas sakė, kad pirmą kartą per daugelį metų šalia V.Putino per Pergalės dienos paradą bus posovietinių šalių lyderių.
„Nors po 2022 metų vasario 24-osios jos pozicijos pasaulyje rimtai susilpnėjo, Rusija tam tikru mastu išlieka buvusios imperijos centras, į kurio veiksmus reikia atsižvelgti“, – sakė A.Dubnovas.
Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas sakė, jog imamasi visų būtinų priemonių lyderių saugumui užtikrinti.
Prieš gegužės 9-ąją Rusijoje įvyko virtinė incidentų – dėl sprogimų nuo bėgių nuvažiavo traukinių, kilo didelių gaisrų, įvyko drono ataka prieš Kremlių, per bombos sprogimą buvo sužeistas vienas garsiausių prokremliškų Rusijos rašytojų Zacharas Prilepinas.
Daugiau kaip du tuzinai miestų ir miestelių, esančių prie Ukrainos sienos ir toliau nuo jos, dėl susirūpinimo saugumu atšaukė planus surengti savo pačių karinius paradus.
Tačiau Kremlius sakė, kad paradas Raudonojoje aikštėje, laikomas svarbiu V.Putino teisėtumo patvirtinimui, įvyks.
Nuo 2000-ųjų, kai atėjo į valdžią, V.Putinas kurstė patriotinius jausmus dėl 1945 metų sovietų pergalės prieš nacius ir stiprino savo, kaip sovietų galios perėmėjo, pozicijas.
Atsiminimais apie sovietų kariavimą su naciais Kremlius taip pat naudojasi teisindamas puolimą Ukrainoje – tvirtina, kad kaimyninėje šalyje kovoja su Vakarų remiamais „fašistais“.
Valdžia atsisakė planų surengti vadinamojo Nemirtingojo pulko eitynes, per kurias žmonės neša veteranų ar Antrajame pasauliniame kare žuvusių šeimos narių nuotraukas.
Nors pareigūnai sako, kad šie renginiai nevyks susirūpinus saugumu, Kremliaus kritikai tvirtina, kad daug rusų būtų galėję atsinešti per kovas Ukrainoje žuvusių karių nuotraukų, o tai būtų atkreipę dėmesį į Maskvos nuostolių mastą.
Problemos fronte
Kelios dienos prieš paradą rusų privačios karinės bendrovės „Wagner“ vadovas Jevgenijus Prigožinas paskelbė virtinę vaizdo įrašų, kuriuose necenzūriniais žodžiais plūdo Rusijos gynybos ministrą Sergejų Šoigu ir kariuomenės Generalinio štabo viršininką Valerijų Gerasimovą dėl šaudmenų trūkumo.
Vašingtone įsikūręs analitinis centras „Institute for the Study of War“ (ISW) atkreipia dėmesį į Rusijos kariuomenės Ukrainoje vadovavimo grandies problemas, verčiančias abejoti Maskvos sugebėjimais koordinuoti vieningą gynybinę kampaniją visame karo veiksmų teatre. Kalbama apie vidaus nesutarimus ir konkurenciją.
Vis dėlto Rusija geba nuolat rengti oro atakas visoje Ukrainos teritorijoje, įskaitant praėjusios nakties aviacijos smūgius.
Pasak Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vado Valerijaus Zalužno, antradienio naktį rusai paleido 25 sparnuotąsias raketas, bet 23 iš jų ukrainiečiai numušė.
Kyjivo karinė administracija nurodė, kad virš sostinės numušta apie 15 rusų raketų, ir pridūrė, kad dėl kritusių raketų nuolaužų žmonės nenukentėjo, didelės žalos nepadaryta.
Pirmadienį Ukraina drauge su Europa paminėjo Antrojo pasaulinio karo pabaigą. Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis pažadėjo, kad Rusijos pajėgos Ukrainoje bus nugalėtos taip, kaip Antrojo pasaulinio karo metais buvo nugalėta nacistinė Vokietija.
Jis sakė, kad Kremlius yra atsakingas už „agresiją ir aneksiją, okupaciją ir deportaciją, masines žudynes ir kankinimus“.
V.Zelenskis nurodė pateikęs parlamentui įstatymo projektą, pagal kurį Antrojo pasaulinio karo pabaiga Ukrainoje būtų oficialiai minima gegužės 8-ąją, o gegužės 9 dieną būtų švenčiama Europos diena, skirta taikai ir žemyno vienybei. Taip dar labiau atsiribojama nuo Maskvos, nes Sovietų Sąjungoje ir, vėliau, Rusijoje Antrojo pasaulinio karo pabaiga minima gegužės 9-ąją.
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen antradienį atvyko į Kyjivą paminėti Europos dienos ir su V. Zelenskiu aptarti Ukrainos siekį vieną dieną tapti Europos Sąjungos nare.