Tai pirmas žinomas atvejis, kai migrantas iš Vidurinės Azijos buvo užverbuotas nužudyti Rusijos kariuomenės pareigūną arba su karu susijusį civilį asmenį, skelbia nepriklausomas portalas „Agentstvo“.
Tyrimų komitetas ir FSB pranešė, kad teisėsaugininkai sulaikė 1995 m. gimusį Uzbekistano pilietį. Pasak Tyrimų komiteto pranešimo, sulaikytasis pasakojo, kad neva buvo užverbuotas Ukrainos saugumo tarnybų, įrengė sprogstamąjį įtaisą elektriniame paspirtuke prie I.Kirilovo namų, taip pat išsinuomotame automobilyje pastatė kamerą, kuri internetiniu režimu perdavinėjo vaizdą. Jis taip pat, pasak Tyrimų komiteto, nuotoliniu būdu detonavo sprogstamąjį įtaisą.
Tyrimų komiteto duomenimis, už žmogžudystės organizavimą vyrui buvo garantuota 100 000 JAV dolerių ir įvažiavimas į vieną iš Europos šalių.
Sulaikė kaime
Anot FSB, įtariamasis susprogdino bombą tuo metu, kai I.Kirilovas buvo pastebėtas išeinantis iš pastato.
Įtariamajam gresia laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė.
Pasak Vidaus reikalų ministerijos atstovės Irinos Volk, kurią citavo Rusijos valstybinė naujienų agentūra TASS, įtariamasis buvo sulaikytas viename Maskvos srities kaime.
Paskelbė vaizdo įrašą
FSB taip pat paskelbė sulaikytojo apklausos vaizdo įrašą. Vaizdo įraše jis sako, kad į Maskvą neva atvyko Ukrainos saugumo tarnybų nurodymu.
Tyrimų komitetas ir FSB nenurodė suimtojo vardo ir pavardės. Pasak „Telegram“ kanalo „Baza“, tai 29 metų Achmadas Kurbanovas. Teisėsaugos institucijoms artimame „Telegram“ kanale „Shot“ rašoma, kad A.Kurbanovas dar 2015 m. buvo atvykęs į Maskvą ir dirbo arbatinėje.
Kad už I.Kirilovo nužudymo stovi Ukrainos saugumo tarnyba, remdamasi šaltiniais, pranešė Vakarų ir Ukrainos žiniasklaida, įskaitant naujienų agentūras „Reuters“ ir „RBK-Ukraina“.
Anksčiau neverbuodavo migrantų iš Vidurinės Azijos
Tai pirmas žinomas atvejis, kai Ukrainos saugumo tarnybos užverbavo migrantą darbininką iš Vidurinės Azijos pasikėsinimui nužudyti Rusijos kariuomenės pareigūną.
Pavyzdžiui, po buvusio Krasnodaro povandeninio laivo kapitono nužudymo 2023 m. vasarą buvo sulaikytas ukrainietis Sergejus Denisenka. Sevastopolio ir Jaltos gyventojai tapo įtariamaisiais dėl Juodosios jūros laivyno kapitono Valerijaus Trankovskio nužudymo lapkričio mėn.
Iš Ukrainos kilęs Aleksandras Permiakovas buvo nuteistas kalėti iki gyvos galvos už pasikėsinimą nužudyti Zacharą Prilepiną, kuris Ukrainoje kariavo pagal sutartį su „Rosgvardija“. Liepos mėnesį rusas Jevgenijus Serebriakovas buvo sulaikytas už tai, kad susprogdino GRU būstinės darbuotojo Andrejaus Torgašovo automobilį.
Ukrainos saugumo tarnybos neverbuodavo migrantų iš Vidurinės Azijos pasikėsinimams į su karu susijusius civilius Rusijoje. Pavyzdžiui, ukrainiečiai Natalija Vovk ir Bohdanas Cyganenko buvo kaltinami Darjos Duginos nužudymu. Iš Sankt Peterburgo kilusi Darja Trepova buvo nuteista kalėti 27 metus už karinio tinklaraštininko Vladleno Tatarskio nužudymą.
Dėl išpuolio „Crocus“ arenoje – „Islamo valstybės“ pėdsakas
Buvęs Rusijos saugumo tarybos sekretorius, o dabar prezidento patarėjas Nikolajus Patruševas teigė, kad teroristinį išpuolį arenoje „Crocus“ įvykdę Tadžikistano piliečiai buvo užverbuoti Ukrainoje. Tačiau patys sulaikytieji pripažino, kad tai įvyko „Islamo valstybės“, kuri prisiėmė atsakomybę už išpuolį, kanalais.
Rusijos valdžios institucijos galėjo žinoti, kad Ukrainos saugumo tarnybos galėjo pradėti verbuoti migrantus. Tai rodo FSB direktoriaus Aleksandro Bortnikovo pareiškimas, kuris birželio mėnesį sakė, kad „Ukrainos ir NATO specialiosios tarnybos“ „ieško ir verbuoja rezonansinių nusikaltimų vykdytojus, taip pat ir tarp darbuotojų migrantų“, pastebi „Agentstvo“.
I.Kirilovas ir jo padėjėjas Ilja Polikarpovas žuvo per bombos sprogimą prie namo Maskvos pietryčiuose ankstų antradienio rytą. Generolas leitenantas tapo aukščiausio rango Rusijos kariuomenės pareigūnu, žuvusiu Rusijos namų fronte per karą Ukrainoje. Sprogimo išvakarėse Ukrainos saugumo tarnyba pareiškė, kad I.Kirilovas yra atsakingas už cheminio ginklo panaudojimą Rusijos kariuomenės rytų ir pietų frontuose.
Kaltinimai generolui dėl cheminių ginklų
Ukrainos saugumo tarnyba SBU pirmadienį pradėjo baudžiamąjį tyrimą I.Kirilovo atžvilgiu, kaltindama jį dėl cheminių ginklų naudojimo Ukrainoje.
Kremlius neigia, kad Rusija Ukrainoje panaudojo cheminius ginklus ir kaltina Kyjivą per kovas naudojant nuodingąsias medžiagas.
I.Kirilovas buvo vienas aukščiausio rango pareigūnų, reiškęs tokius kaltinimus.
Jis surengė daugybę spaudos konferencijų, kuriuose kaltino Ukrainos kariuomenę naudojant nuodingąsias medžiagas ir planuojant surengti atakas, per kurias būtų naudojamos radioaktyviosios medžiagos. Ukraina ir jos sąjungininkės Vakaruose šiuos teiginius atmeta kaip propagandą.