Buvusio dabar uždraustos partijos „Opozicinė platforma – už gyvybę“ lyderio Viktoro Medvedčuko bendražygiai ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio komandos nariai dabar, praėjus metams po plataus masto karo, neabejoja, kad V.Putino draugo atvedimas į valdžią buvo Kremliaus „planas A“.
O kai jis dingo, pabėgęs prezidentas Viktoras Janukovyčius tapo „planu B“, rašo žurnalistai.
„Planas A“ – V.Medvedčukas
Dar 2022 m. sausį vienas iš partijos „Opozicinė platforma – už gyvybę“ deputatų, palikęs šalį likus dviem savaitėms iki plataus masto invazijos, pasakojo leidiniui „Ukrainska Pravda“, kad buvo įsitikinęs, jog Rusija užpuls, visų pirma dėl V.Medvedčuko, kuriam tuo metu buvo skirtas namų areštas, elgesio.
„Neabejojau, kad Putinas kariaus. Ir ne tik todėl, kad matau, kaip Vitia jau „kepa duonos kepalus ir renka druską“, kad galėtų susitikti su savo draugu Kyjive“, – sakė deputatas.
V.Medvedčuko bendrapartiečiai sakė, kad bandė iš jo išsiaiškinti, ar Rusija iš tikrųjų ruošiasi dideliam Ukrainos puolimui. Tačiau jis tvirtino, kad tai buvo „ginklų žvanginimas, siekiant pakelti kartelę“. Jo žmona Oksana Marčenko taip pat melavo, vasario 18 d. pabėgimą į Baltarusiją aiškindama tuo, kad „įrašinėjo interviu su Baskovu Maskvoje“.
Likus dienai iki invazijos, vasario 23 d., V.Medvedčuko elgesys, pasak jo buvusių bendražygių, tapo keistas. Nepaisant to, kad buvo Sovietų armijos diena, jis nesutiko su niekuo susitikti, motyvuodamas savo užimtu grafiku. Šventę jis nukėlė į savaitgalį.
Sekmadienį, 2022 m. vasario 27 d., sekmadienį, Ukrainos žvalgybos tarnybų duomenimis, turėjo būti apgulta Aukščiausioji Rada. Pagal Rusijos planus turėjo būti nušalintas parlamento pirmininkas Ruslanas Stefančukas ir parlamento pirmininku bei laikinai einančiu prezidento pareigas išrinktas V.Medvedčukas.
Kadangi situacija fronte klostėsi greitai ir netikėtai Maskvai, plano „grąžinti Janukovyčių“ buvo greitai atsisakyta.
Tačiau tai neįvyko, o V.Medvedčukas pabėgo iš namų arešto ir slapstėsi iki balandžio mėnesio, kai SBU pranešė apie jo suėmimą. Rugsėjo mėnesį jis buvo perduotas rusams per apsikeitimą karo belaisviais.
„Planas B“ – V.Janukovyčius
Pasak UP šaltinių SBU, po V.Medvedčuko „dingimo“ rusai pradėjo svarstyti V.Janukovyčiaus grįžimo į Ukrainą galimybę.
Jo advokatai prieš pat tai dirbo, kad apskųstų procedūrą, pagal kurią V.Janukovyčius buvo nušalintas nuo valdžios.
Iki 2022 m. vasario 24 d. skundai nebuvo išnagrinėti. 2022 m. kovo 2 d. lėktuvas su V.Janukovyčiumi atskrido į Minską. Tą pačią dieną Ukrainos Valstybinė teismų administracija, siekdama, kad Kyjivo srities administracinio teismo teisėjai negalėtų priimti jokių sprendimų, atjungė teismą nuo prieigos prie teismo sprendimų registro. Blokuojant teismą dalyvavo Ukrainos saugumo tarnyba.
„Mes įtraukėme tarnybą, kuri yra atsakinga už teismus. Jie iš tikrųjų įsilaužė į pastatą, išplėšė visas įmanomas laikmenas, kad Kyjivo srities administracinis teismas apskritai negalėtų dirbti, ir išsivežė serverius. Iki balandžio mėnesio teismas neveikė", – sakė šaltinis Ukrainos prezidento kanceliarijoje.
Kadangi situacija fronte klostėsi greitai ir netikėtai Maskvai, plano „grąžinti Janukovyčių“ buvo greitai atsisakyta. Nuo 2022 m. kovo 7 d. apie V.Janukovyčių nebuvo girdėti.
Kas kitas galėtų vadovauti Ukrainai?
UP šaltinis žvalgyboje pažymėjo, kad „Medvedčukas mato save priešakyje“, tačiau V.Janukovyčiaus pavaduotojas NSGK sekretorius Volodymyras Sivkovyčius galėjo vaidinti „ne mažesnį vaidmenį“.
„Jis jau seniai dirbo pagal FSB nurodymus, buvo apmokytas vadovauti pseudovaldžiai, parinkti personalą į įvairias pareigas ir pan. Tačiau nebuvo galutinio sprendimo, kas kokias pareigas turėtų užimti“, – sakė šaltinis.
Kiti UP pašnekovai nei iš SBU, nei iš politinių sluoksnių nepateikė jokios informacijos apie galimą specialų V.Sivkovyčiaus vaidmenį.
Nors invazijos išvakarėse Vakarų žiniasklaida deputatą ir televizijos kanalo „Naš“ savininką Jevheną Murajevą vadino galimu „Ukrainos premjeru“ šalies užgrobimo atveju, UP šaltiniai taip pat neinformavo apie jo galimą dalyvavimą kolaborantų struktūrose.
Rusijos planai per tris dienas užimti Kyjivą
Dmytro Komarovo dokumentiniame filme „Metai“, skirtame plataus masto karo metinėms, Ukrainos karinės žvalgybos vadovas Kyrylo Budanovas pasakojo, kad Rusijos okupantai iš tiesų bandė užimti Kyjivą per tris dienas.
Pasak jo, rusai būtų turėję galimybę tai padaryti, jei būtų užėmę Hostomelio oro uostą.
K.Budanovas pabrėžė, kad išsilaipinimas prie Kyjivo ir sostinėje buvo vienintelis rusų planas. Kitas žingsnis buvo „iškelti vėliavą virš prezidento administracijos, pakeičiant vadovybę“.
