„Aš čia gimiau ir gyvenau, – sakė Ruslanas, stovėdamas ištuštėjusiame Datycho kaime. – Tai mano, net jei tai tik kalnai ar pelkynas... Mano turėtų būti mano, o jų turėtų būti jų.“
Rajonas aplink Datychą tapo Ingušijos pasididžiavimo ir nacionalinio identiteto simboliu, kai šio mažo, skurdaus Šiaurės Kaukazo regiono lyderiai nepasitarę su paprastais žmonėms pasirašė susitarimą su Čečėnijos lyderiu Ramzanu Kadyrovu perbraižyti sienas.
Rugsėjo 26-osios susitarimu, kurį prižiūrėjo prezidento Vladimiro Putino emisaras Kaukaze, siena nubrėžta šalia Datycho, atiduodant Čečėnijai gabalą teritorijos. Daugelis ingušų šią žemę laiko sava.
Pasipiktinę Ingušijos vadovu Junus-Beku Jevkurovu, tūkstančiai žmonių nuo spalio 4-osios protestuoja pagrindiniame regiono mieste Magase. Pagyvenę žmonės ir jaunimas per naktis budi netoli parlamento ir reikalauja atšaukti susitarimą.
Šis klausimas yra apraiška dešimtmečius trunkančio nepasitenkinimo politinio atstovavimo trūkumu ir Maskvos bet kaip braižomomis sienomis daugiataučiame, karo randų turinčiame regione.
Teritorija aplink Datychą taip pat neišvengė savų vargų, kai jos gyventojai buvo perkelti Rusijos kariškiams kovojant su separatistais Čečėnijoje po Sovietų Sąjungos subyrėjimo 1991 metais.
Ingušai liko lojalūs Maskvai, bet daugelis už tai turėjo sumokėti.
„Kai mums išėjus čia atėjo rusų kariai, jie nugalabijo gyvulius, neleido mums grįžti“, – sakė savo pavardės nenorėjęs nurodyti Ruslanas, anksčiau dirbęs vairuotoju valstybiniame ūkyje.
Kai mums išėjus čia atėjo rusų kariai, jie nugalabijo gyvulius, neleido mums grįžti, – sakė savo pavardės nenorėjęs nurodyti Ruslanas.
Dar ir šiandien rajone pilna rusų kariškių patikrinimo punktų, o kaime nėra nuolatinių gyventojų.
Tuo tarpu siena tarp Čečėnijos ir Ingušijos, kurios sovietiniais laikais buvo vienas regionas, niekada oficialiai nebuvo patvirtinta.
Žmonės skundžiasi
Protestuotojai Magase iš pradžių kalbėjo, kad skundžiasi regiono valdžia, bet mitingams tęsiantis jie sakė netikintys, kad Maskva nesikišo jų vardu. Valstybinė televizija savaitę trunkančio jų protesto nepaminėjo.
„Žmonės laukia sprendimo,.. bet niekas niekada nesutiks su jokiu Ingušijos teritorijos atidavimu, – sakė ingušų aktorius, protesto dalyvis Vacha Chadzijevas. – Žmonės buvo sutrikę, jie nenori būti nežinioje.“
„Liko tik laukiniai žvėrys“
Į J.-B.Jevkurovą praėjusią savaitę per protestą buvo mestas plastikinis butelis; dėl to jo apsaugininkai šaudė į orą. Vėliau jis mitinguose nesirodė.
Tačiau trečiadienį Ingušijos lyderis nuskrido į Datychą ir ten buvo nufilmuotas valstybinės televizijos „Rossija 24“.
„Anksčiau čia buvo (islamistų) kovotojai ir daugiau nieko! – naujienų agentūrai AFP sakė jis. – Dabar ... liko tik laukiniai žvėrys. Nėra ko aptarinėti!“
Analitikė Jekaterina Sokirjanskaja sakė, kad net tuščios žemės gabalas gali būti itin simboliškas.
„Žemė Šiaurės Kaukaze yra skausmingiausias klausimas“, – AFP sakė J.Sokirjanskaja, kuri vadovauja organizacijai „Conflict Analysis and Prevention Center“.
„Kiekviena etninė grupė turi istorinės tėvynės, savo teritorijos koncepciją“, o regiono sienų perbraižymas kolonijiniais ir sovietiniais laikais buvo labai skausmingas, sakė ji.
„Žmonės jautėsi įžeisti“ sprendimo, kuriuo ignoruojami piliečiai, bet protestas taip pat parodo „visuomenėje susikaupusį nusivylimą“ įvairiais klausimais, nuo nedarbo iki valdžios atskaitomybės trūkumo, sakė J.Sokirjanskaja.
Aktyvistų, elito dalies, saugumo pajėgų dalies, įvairių kartų ir religinių judėjimų solidarumas per šiuos protestus yra beprecedentis, pažymėjo ji ir pridūrė: „Jie visi susirinko ginti Ingušijos valstybingumo ir teritorijos.“
Iki šiol mitingai buvo taikūs ir daugelis tikisi prezidento Vladimiro Putino įsikišimo.
„Putinas turėtų priimti sprendimą, tokį, kuris būtų išmintingas, o ne palankus kažkieno ambicijoms“, – sakė protestuotoja Liza, užsimindama, kad Kremliaus politika dažniausiai būna palanki R.Kadyrovui, kurio regionas iš Maskvos gavo didelę finansinę paramą.
„Rusijos prezidentui visi regionai turėtų būti vienodi, jis neturėtų turėti favoritų“, – sakė ji ir atkreipė dėmesį, kad Rusijos valstybinė televizija apie protestą beveik neužsiminė.
„Visa Rusijos žiniasklaida tyli, bet visą dieną pranešinėjo apie Kadyrovo gimtadienį... Jie galvoja, kad tai svarbiau“, – pridūrė ji.
