V.Orbanas – ryškiausia figūra politiniame atsimetimo procese, vykstančiame Rytų Europoje, kuris atrodė sunkiai tikėtinas po to, kai dauguma regiono valstybių prisijungė prie Europos Sąjungos.
2010 metais kartu su „Fidesz“ partija jam laimėjus rinkimus Vengrijoje buvo apribota žiniasklaidos laisvė, sistemiškai griaunama svertų ir atsvarų sistema, o partijos draugams oligarchams suteikta vis daugiau galių. Balandžio mėnesį jam dar kartą laimėjus rinkimuose, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija pavadino juos „laisvais, bet neteisingais“.
„Fidesz“ partija jau net nesistengia savęs varžyti: V.Orbano vyriausybė mėgina panaikinti paskutinius opozicijos šaltinius ir pagal savo įsivaizdavimą sukurti naują visuomenę. Nepaisydama milžiniškų protestų ir šalies viduje, ir už jos ribų, valdžia pastatė paminklą, minintį 1944 metus, kai Vokietija okupavo Vengriją. Jis iškilo Budapešto aikštėje, kurioje įsikūrusi ir JAV ambasada. Paminklas vaizduoja angelą (Vengriją), kurį tuoj iš nugaros puls milžiniškas juodas erelis (Vokietija).
Kritikai teigia, kad taip mėginama paneigti vengrų dalyvavimą Holokauste. Protestuodami gyventojai dabar prie paminklo nuolat palieka akmenis, batus (Holokausto simbolius Vengrijoje), istorinių dokumentų išrašus, Dovydo žvaigždes, apdriskusias ES vėliavas. Ten net atsidūrė didelis veidrodis, skatinantis visuomenę pažvelgti į save ir suvokti, kad čia akmenyje iškaltas istorijos perrašinėjimas.
Vengrijoje valdžia puola pilietinės visuomenės organizacijas ir jas vadina užsienio agentais (kaip tai vyksta V.Putino Rusijoje)
Paminklas buvo pastatytas vėlai naktį, prižiūrint gausioms policijos pajėgoms. Tai labai dera su dviem drastiškomis priemonėmis, kurios nuolat naudojamos neliberalioje valstybėje.
Pirmiausia valdžia puola pilietinės visuomenės organizacijas ir jas vadina užsienio agentais (kaip tai vyksta V.Putino Rusijoje).
V.Orbanas taip pat stengiasi sunaikinti televizijos kanalus, kurie nepaklūsta valdžios politinei linijai. Pavyzdžiui, jiems sparčiai didina mokesčius. Kritikams „Fidesz“ aiškina, kad taip jie kovoja su tarptautinėms korporacijoms padedančiais liberalais – taip V.Orbanas neva gina paprastus vengrus.
Tačiau vengrai balsuoja kojomis. Liberalius Vakarus į neliberalią santvarką keičiančią Vengriją nuo V.Orbano išrinkimo jau paliko pusė milijono žmonių. Atviros ES sienos leidžia politine ir ekonomine šalies situacija nepatenkintiems žmonėms greitai ją palikti. Bent jau šiuo atžvilgiu ES yra puikus dalykas naujiems autoritarams. Anksčiau iš šalies išmesti disidentai sukeltų tarptautinį skandalą, o dabar valdžios kritikai patys palieka šalį.
V.Orbanas dabar yra toks tikras dėl savo vizijos, kad jis nori „atversti“ ir kitus. Savo kalboje Transilvanijoje jis aiškino, kad šiuo metu pasaulis yra takoskyroje – panašiai kaip po Pirmojo ir Antrojo pasaulinio karo bei 1989 metais. 2008 m. finansinė krizė atvirai parodė tai, ką vengrai žinojo nuo 1989 metų: liberalizmas praktikoje skiriasi nuo teorijos, kurią pažadėjo Vakarai. Jis padeda tik stipriausiems.
„Fidesz“ iš Rytų pasimokė ne kaip greitai pasiekti spartų ekonominį augimą, bet kaip sukurti tokią ekonominę sistemą, kur sėkmė priklauso nuo politinių ryšių
V.Orbanas ir jį supantys ideologai įsitikinę, kad pasaulyje jau prasidėjo lenktynės dėl naujos valstybės formos, ir dabar pirmauja neliberalizmas. Jie tikina, kad Vengrija (kurią vengrų rašytojas Endre Ady yra įvardinęs kaip „keltų valstybę, tarp Rytų ir Vakarų kursuojančią kaip tarp dviejų krantų“) gali suvaidinti reikšmingą vaidmenį šiose lenktynėse.
Dalį ji galėtų pasiskolinti iš Vakarų (V.Orbanas yra išreiškęs pritarimą JAV prezidento Baracko Obamos „ekonominiam patriotiškumui“), tačiau daugiausia – iš autoritarinių Rytų. Kinija, Rusija, Singapūras ir Turkija yra geriausi V.Orbano mokytojai.
V.Orbanas jau kurį laiką pasakoja apie „įkvepiantį vėją iš Rytų“. Tačiau praktikoje „Fidesz“ iš Rytų pasimokė ne kaip greitai pasiekti spartų ekonominį augimą, bet kaip sukurti tokią ekonominę sistemą, kur sėkmė priklauso nuo politinių ryšių.
Dar daugiau – kaip ir V.Putinas, V.Orbanas žaidžia su ugnimi kurstydamas nacionalizmą ir taip stengdamasis atitraukti dėmesį nuo ekonominių problemų. Prieš Vengrijos parlamentą kartu su Vengrijos vėliava nebeplazda ES žvaigždės. Vietoj to atsirado Szeklerlandijos – Rumunijos regiono, kuriame gyvena daug vengrų, – ženklas. Kadangi aplinkinėse valstybėse gausu vengrų mažumų, gali atsirasti ir daugiau tokių provokacijų.
V.Orbanas užtikrintai paskelbė savo kalboje, kad ES negali nieko padaryti, kad užkirstų jo neliberalios valstybės (arba, kaip kritikai vadina – „juodosios skylės“) sukūrimui Europos viduryje.
Europos Komisijos mėginimai užtikrinti žiniasklaidos laisvę ir nepriklausomybę bei teisingumą nedavė daug naudos. Briuselis turi vos kelis įrankius, kaip apginti pagrindines ES vertybes.
Geriausiu atveju jis gali pasinaudoti ES teise kai kuriems aspektams – pavyzdžiui, kai „Fidesz“ paankstino teisėjų išėjimo į pensiją laiką (tam, kad galėtų teismuose susodinti savus žmones), Briuselis padavė į teismą dėl amžiaus diskriminacijos. Europos Komisija bylą laimėjo, tačiau atleisti teisėjai į darbą negrįžo.
Yra galimybė visiškai suspenduodi šalies balsavimo teises ES – šis būdas yra toks drastiškas, kad dažnai vadinamas „atominiu pasirinkimu“. Ir jis priklauso ne tik nuo Briuselio biurokratų, tačiau nuo kiekvienos ES valstybės – ar jos turės pakankamai politinės valios pasmerkti savo bendražygę.
Kylantis antiliberalizmas pačioje ES, kurį įkvepia ir materialiai remia V.Putinas, gali morališkai, o po to – ir politiškai – sudraskyti Sąjungą
Iki šiol Europos politikai, kurie sekė įvykius Vengrijoje, manė po euro zonos krizės neturintys užtektinai politinio kapitalo kažko imtis.
Jiems užteko problemų su Graikija, kurią reikėjo priversti pradėti griežtai taupyti. Jie nenorėjo veltis į dar vieną problemą – aiškinti nedidelei Europos valstybei, kaip reikia laikytis demokratinių nuostatų. Tačiau dabar, kai finansinė krizė kontinente nebėra aktuali, didžiosios Europos valstybės galų gale gali rimtai imtis V.Orbano.
Europa turi suprasti, kad naujas ideologinis konfliktas – liberali Europa prieš neliberalią – yra didesnis pavojus ES pamatams nei euro zonos krizė.
Žinoma, pinigai labai svarbu. Tačiau kylantis antiliberalizmas pačioje ES, kurį įkvepia ir materialiai remia V.Putinas, gali morališkai, o po to ir politiškai sudraskyti ES. V.Orbanas padarė paslaugą likusiai Europai taip atvirai išdėstydamas savo neliberalius ketinimus ir aiškiai parodydamas, kokie dideli yra statymai.