Latvijos portalas Kriminal.lv rašo, kad spaudos konferencijoje dalyvavusiems žiniasklaidos atstovams buvo leista suprasti ir pajusti, kad „Maxima Latvija“ vadovas – suerzintas. Jis ne kartą štai taip atsakė į žurnalistų klausimus: „O į šį klausimą aš neatsakinėsiu. Kitas.“
G.Jasinskas pareiškė, kad jaučia moralinę, o ne politinę ar juridinę atsakomybę dėl tragedijos. Bet ne kaltę.
Į klausimą, ar bendrovė jaučia boikotą, kuriam raginama socialiniuose tinkluose, G.Jasinskas atsakė: „Šiuo metu „Maxima“ į tai nekreipia dėmesio.“
Kodėl žuvusio „Maximos“ vadybininko šeima atsisakė bendrovės pinigų?
Prieš savaitę, iš karto po tragedijos, per kurią žuvo 54 žmonės, „Maxima Latvija“ biure jau buvo sušaukta spaudos konferencija. Kas pasikeitė per savaitę? Šiame biure dega daugiau žvakių, ant stalo, netoli nuo įėjimo, stovi penki juodomis juostelėmis perrišti rėmeliai: juose įrašytos žuvusių parduotuvės darbuotojų pavardės. Visa kita liko kaip buvę.
„Nelaukdami ekspertizių rezultatų mes teikiame pagalbą tiems, kurie nukentėjo per šią tragediją. Aš žinau, kad yra šeimų, kurios atsisako ne tik mūsų, bet ir valstybės pagalbos, – spaudos konferenciją pradėjo G.Jasinskas. – Mūsų žuvusio darbuotojo, parduotuvės alkoholio skyriaus vadybininko 36 metų Aldžio Petrunino šeima taip pat atsisako bet kokios pagalbos. Tai yra ir mūsų skausmas (G.Jasinskas sunkiai atsidūsta, – aut. past.). Šis darbuotojas buvo kuklus, atsakingas ir labai rūpinosi dėl to, ką dirba. Aš dažnai apsipirkdavau toje parduotuvėje, aš prisimenu Aldį. Kartą aš fotografavau toje parduotuvėje. Aldis mane pastebėjo, priėjo, paklausė, ar nėra kokių nors problemų ir kuo jis galėtų padėti.Aš jam neturėjau jokių priekaištų, tai buvo susiję su kitų skyrių darbu. Po to aš ėmiau rinktis vyną ir jis vėl man pasiūlė savo pagalbą... Tokį aš jį ir prisimenu. Aš asmeniškai kalbėsiuosi su jo šeima, su jo tėvais.“
Mūsų žuvusio darbuotojo, parduotuvės alkoholio skyriaus vadybininko 36 metų Aldžio Petrunino šeima taip pat atsisako bet kokios pagalbos. Tai ir yra ir mūsų skausmas.
Žurnalistai pasidomėjo: Aldis turėjo žmoną, su kuria nebuvo susituokęs oficialiai, ji surengė jo laidotuves. Žurnalistai taip pat tikino, kad ji laukia iš „Maximos“ materialinės pagalbos, bet kompanijos atstovai su ja taip ir nesusisiekė.
„Mes įsipareigojome kiekvienai šeimai, iš kurios kas nors žuvo per šią tragediją, išmokėti 2000 latų (beveik 10 tūkst. litų), – pažadėjo G.Jasinskas. – Šias išmokas gaus visos, ne tik mūsų darbuotojų, šeimos“.
Nepatogūs klausimai sunervino
Tačiau tuomet G.Jasinskui pasipylė nepatogūs klausimai, į kuriuos jis nesugebėjo tinkamai atsakyti.
– „Maxima“ žinoma kaip pelninga bendrovė. Tai kodėl tuomet jūs taupote mokėdami ne tik mažus atlyginimus, bet ir įsigydami signalizacijas bei apmokydami apsaugininkus?
– Aš supratau klausimą. Dar kartą paaiškinsiu: mūsų seisminėje zonoje nestatomos signalizacijos, kurios galėtų įspėti, jog gresia pastato griūtis. Nei mokyklose, nei vaikų darželiuose, nei gyvenamuosiuose namuose, nei parduotuvėse. Pažiūrėkime, ką teigia nepriklausomi ekspertai. Neva mūsų signalizacija toje parduotuvėje įspėjo, kad pastatas griūva. Pagal mūsų informaciją, taip nebuvo. Tačiau tokios nesąmonės vis tiek platinamos. O į kitus panašius klausimus tegul atsako policijos atliekamas tyrimas.
– Buvo daug kalbėta, kad šiame pastate jau anksčiau buvo pastebėti lubų įtrūkimai, jų buvo net parduotuvės vadovo kabinete. Jūs galite tai patvirtinti?
– Tie, kurie teikia šią informaciją, turi sąžinę. Aš suprantu jūsų poziciją, kai jūs norite kuo greičiau išsiaiškinti, kas įvyko. Tačiau valstybės tarnybos paskelbė, kad visos detalės bus aiškios tik po 3-4 mėnesių.
Dabar apie jūsų klausimą. Taip, mes žinojome, kad taip yra. Tai įrodo, kad pastatas, pastatytas prieš dvejus metus, turėjo didelių defektų.
Pagal pastato statytojų suteiktą garantiją ateidavo statybininkai ir darė remontą. Viskas buvo daroma pagal garantiją. Ar dėl to yra mūsų kaltės? Taip, mes galėjome paklausti, „kas vyksta“ ir gautume tuos pačius dokumentus, kad, štai, yra toks projektas, yra garantijos ir atliktų darbų sąrašas.
Taip, mes žinojome, kad taip yra (lubų įtrūkimų, – red. past.). Tai įrodo, kad pastatas, pastatytas prieš dvejus metus, turėjo didelių defektų.
– Po tragedijos praėjo jau savaitė, ar jūs priešgaisrinėse instrukcijose ką nors pakeitėte, kaip panašioje situacijoje turėtų elgtis apsaugininkai?
– Pagal įstatymą kiekviena kompanija turi turėti instrukcijas, kaip elgtis gaisro atveju. Tos instrukcijos nebūtinai turi būti suderintos su ugniagesiais, bet mūsiškės suderintos.
Mūsų kompanijoje apsaugininkai yra mūsų darbuotojai. Pavyzdžiui, RIMI dirba iš kitų kompanijų samdomi apsaugininkai. Kaip pas juos sutvarkyta, aš nežinau. Mes šiomis dienomis patikrinome, ką mūsų instrukcijose reikia keisti. Šiuo metu kaip tik prie to dirbame.
– Tuo metu, kai parduotuvėje vyksta prekyba, ant jos stogo – statybos darbai. Jūs sakėte, kad sprendimą imtis statybos darbų priėmė kompanija „Homburg Zolitūde“. Bet sprendimą, ar dirbs parduotuvė, turėjo priimti „Maxima“ vadovybė. Jūs dabar norite nusikratyti atsakomybės?
– Na, žiūrėkite... Tai ne mano žodžiai, aš vakar juos perskaičiau. Jūs nuomojatės name butą, po to jį nusiperkate. O lubos įgriūva ir užmuša, sakykime, jūsų draugus, kurie buvo atėję į svečius. Jūs už tai esate atsakingas?... Kitas klausimas.
– Palaukite: aš esu atsakingas už tai, kad mano draugai ten buvo. Ir taip, aš jaučiu savo atsakomybę.
– Juridinę? – patikslina G.Jasinskas.
– Pavyzdys su draugais – ne pats korektiškiausias. Šiuo konkrečiu atveju žuvo klientai, už kuriuos jūs atsakote, – atkirto žurnalistas. – Ir jūs, matydami įtrūkimus...
G.Jasinskas neleido žurnalistui užbaigti minties: „Nepradėkime spekuliuoti. Viskas bus nustatyta tyrimo metu.“
Rašykite laiškus
Pasak kriminal.lv., G.Jasinskas per spaudos konferenciją neatsakė į daug klausimų apie tragediją.
Jis pažadėjo į juos atsakyti raštu. Tarp kitų klausimų, kompanijos vadovas negalėjo atsakyti, kokia įstaiga davė leidimą parduotuvei dirbti tuo metu, kai ant jos stogo vyko statybos darbai.
