„Maximos“ kasininkės tikina, kad po tragedijos Rygos Zuolitūdės rajone niekas iš esmės nepasikeitė.
Evakuotis turi leisti apsaugininkas?
„Po tragedijos mus informavo apie evakuacinius išėjimus, bet pasakė, kad evakuotis galime tik po to, kai tai leis padaryti parduotuvės apsaugos darbuotojas. Tai reiškia, kad mūsų gyvybės priklauso nuo nekompetetingų apsaugos tarnybos darbuotojų – nė vienas jų neturi net specialaus pažymėjimo, dauguma jų yra vos 20 metų ar šiek tiek vyresni“, – Latvijos interneto portalui kriminal.lv pasakojo vienos „Maximos“ parduotuvės kasininkė Zigrida.
Kitoje „Maximos“ parduotuvėje kasininke dirbanti Solvita papasakojo, kad po tragedijos parduotuvės darbuotojus ilgai instruktavo, kaip elgtis ypatingose situacijose, atlaisvino avarinius išėjimus ir net pakabino lentelę, kurioje nurodyti specialiųjų tarnybų telefono numeriai.
Tačiau tuo pačiu mums pranešė – jei pradeda kaukti pavojaus signalas, reikia tęsti darbą tol, kol apsaugininkas neduos ženklo evakuotis.
„Tačiau tuo pačiu mums pranešė – jei pradeda kaukti pavojaus signalas, reikia tęsti darbą tol, kol apsaugininkas neduos ženklo evakuotis“, – sakė Solvita.
Nesupranta, kiek uždirba
Pasak kriminal.lv, ir Solvitai, ir Zigridai labiau rūpi ne evakuacija, bet neaiški darbo apmokėjimo sistema. Anot jų, nė vienas darbuotojas tiksliai nežino, kiek uždirbs vieną ar kitą mėnesį, nesupranta, kaip apskaičiuojamas jų darbo užmokestis ir kokia yra premijų skyrimo tvarka.
„Man visuomet buvo įdomu – kas yra premija, už ką ji mokama, kaip apskaičiuojama? Ir kokią dalį, galų gale, sudaro mano atlyginimas? Niekas to iki galo nesugeba išsiaiškinti. Na, bet kokias sąlygas turiu, tokiomis ir dirbu“, – konstatavo Zigrida.
Solvita taip pat liudija, kad darbo užmokestis nėra aiškus, jo dydis smarkiai svyruoja dėl premijų. „Dėl to sunku suskaičiuoti, koks gi yra tikrasis darbo užmokesčio dydis. Įdomu, kodėl Valstybės pajamų tarnyba apsimeta, kad nieko nemato?“ – stebėjosi Zigrida.
Kasininkės sakė, kad iki tragdedijos Latvijos „Maximos“ vadovybė su darbuotojais elgėsi netinkamai. Po tragedijos praėjo beveik du mėnesiai, darbuotojai tikėjosi, kad vadovybės požiūris pasikeis, tačiau viskas esą liko kaip buvę.
Man visuomet buvo įdomu – kas yra premija, už ką ji mokama, kaip apskaičiuojama? Ir kokią dalį, galų gale, sudaro mano atlyginimas? Niekas to iki galo nesugeba išsiaiškinti.
Bus visi evakuoti
„Maximos“ tinklo atstovai teigia, kad darbuotojai kalba netiesą.
„Kalbant apie kasininkių komentarus, kad suveikus pavojaus signalui evakuotis galima tik gavus apsaugos darbuotojo leidimą, noriu dar kartą pabrėžti, kad tokios situacijos negali būti. Mūsų parduotuvių vadovai darbuotojus informavo, kad išgirdus pavojaus signalą būtina nedelsiant pradėti visų darbuotojų ir klientų evakuaciją ir nutraukti darbą iki tol, kol nebus nustatyta pavojaus signalo priežastis bei nebus visiškai įsitikinta, kad žmonių gyvybei nėra jokios grėsmės“, – pareiškė „Maximos“ tinklo atstovas Janis Beseris.
J.Beserio teigimu, tuo atveju, jei suveikė pavojaus signalas, parduotuvės apsaugininkai privalo atidaryti pagrindinio įėjimo į parduotuvę duris ir padėti žmonėms palikti pastatą bei neleisti niekam įeiti į vidų.
„Jei kuriam nors darbuotojui kyla abejonių, kad evakuacija vyktų ne laikantis nurodytos tvarkos, prašome kreiptis į parduotuvės direktorių, kad būtų dar kartą patikslinta evakuacijos procedūra ir atsakyta į visus rūpimus klausimus“, – sakė „Maximos“ atstovas.
Kasa negali nedirbti
J.Beseris taip pat pakomentavo darbuotojų skundus, jog darbo metu jie negali kada nori nueiti net į tualetą. Pasak J.Beserio, „Maximos“ parduotuvėse kasos turi dirbti be pertrūkių nuo darbo dienos pradžios iki pabaigos.
„Taisyklėse numatyta, kad bet kuris kasininkas, esant būtinybei, gali palikti savo darbo vietą, bet turi tai suderinti su savo tiesioginiu vadovu, kurio užduotis – paskirti pamainą arba, kol grįš darbuotojas, uždaryti kasą. Ar jūs galite įsivaizduoti, jei kasininkas bet kuriuo metu išeitų ir paliktų atidarytą kasą ir neaptarnautų eilėje laukiančių klientų?“ – klausė „Maximos“ atstovas.
Arūnas Zimnickas: Lietuvoje rinkliavų nebuvo
Po tragedijos Latvijoje 15min.lt redakcija sulaukė ir anoniminių skundų iš Lietuvoje dirbančių „Maximos“ parduotuvių darbuotojų. Redakciją pasiekė skundai, kad Lietuvoje veikiančių „Maximos“ parduotuvių darbuotojai 2013 metų pabaigoje turėjo paaukoti po 10 procentų iš savo mėnesio atlyginimų Latvijos tragedijos aukoms. Skundų autoriai teigė, jog darbuotojai tai darė ne savo noru, o parduotuvių vadovų nurodymu.
Tačiau „Maximos“ vadovai neigia, kad iš Lietuvoje dirbančių darbuotojų buvo ar yra renkamos kokios nors aukos.
MAXIMA LT darbuotojų įmonės vardu nebuvo prašoma finansiškai prisidėti, paaukoti ar kitaip paremti nukentėjusius nelaimės metu.
„Įvykiai Latvijoje niekaip neįtakojo MAXIMA LT darbuotojų atlygio. Užtikrinu, kad atlygio mažinimas darbuotojams dėl nelaimės, įvykusios Latvijoje, įmonėje nebuvo iki šiol, nėra ir ateityje nebus vykdomas. MAXIMA LT darbuotojų įmonės vardu taip pat nebuvo prašoma finansiškai prisidėti, paaukoti ar kitaip paremti nukentėjusius nelaimės metu“, – 15min.lt atsiųstame komentare teigia MAXIMA LT generalinis direktorius Arūnas Zimnickas.
„Padalinių vadovų savivalės atvejai – tarkime, padalinio vadovo savavališkas sprendimas sumažinti atlygį darbuotojams dėl įvykių Latvijoje ar kitų subjektyvių priežasčių, nėra galimi ir man tokie atvejai nėra žinomi“, – teigia A.Zimnickas.
Sudėtinga darbo užmokesčio sistema
Anot jo, prekybos srityje dirbantys MAXIMA LT darbuotojai dirba pagal suminę darbo laiko apskaitą. „Kiekvieno darbuotojo gaunamas atlygis – individualus, jis priklauso nuo jo išdirbtų valandų kiekio, papildomai atliekamų darbų, pasiektų rezultatų, taip pat valstybės taikomų mokesčių skirtumų, tačiau ne nuo atskirų padalinių vadovų priimtų individualių sprendimų ar kitų subjektyvių priežasčių“, – teigia MAXIMA LT vadovas.
Lapkričio mėnuo – turėjo mažiau kalendorinių darbo dienų, tad dalis darbuotojų šį mėnesį dirbo mažiau darbo valandų nei įprasta.
„Neturint konkretesnės informacijos – nežinant konkrečios parduotuvės ar konkretaus darbuotojo, kuris lapkričio mėn. galimai gavo mažesnį darbo užmokestį, sunku įvardinti priežastis, kodėl taip galėjo atsitikti, ar apskritai toks atvejis buvo? Lapkričio mėnuo – turėjo mažiau kalendorinių darbo dienų, tad dalis darbuotojų šį mėnesį dirbo mažiau darbo valandų nei įprasta. Galbūt šią ar kitas objektyvias priežastis, įtakojusias atlygio dydį, darbuotojas įvertino kaip atlyginimo sumažinimą?“ – svarstė A.Zimnickas.
Anot jo, visais atvejais kiekvienas darbuotojas, turintis abejonių dėl individualaus atlygio visuomet gali kreiptis ne tik į savo tiesioginį vadovą, bet ir į įmonės administraciją ar tiesiogiai į įmonės personalo vadovą. A.Zimnickas tikina, kad visi darbuotojų skundai, pastabos įmonėje detaliai išnagrinėjamos, o darbuotojams suteikiama išsami informacija.
