Rytų Viduržemio jūra tampa vis labiau užimtesne erdve: per ją prieglobsčio prašytojai keliauja iš Libijos į Europą, priešinga kryptimi juda ginklai ir samdiniai, Rusijos karinis jūrų laivynas veikia Sirijos Tartuso uoste.
Todėl kai Turkija savo seisminių tyrimų laivą išsiuntė į vandenis, kurie, pasak Graikijos, yra ir jos jurisdikcijoje, o galiausiai pasirodė turkų karo laivai, prie įtemptos situacijos prisidėjo dar vienas pavojingas elementas, rašo „Time“.
Praėjusią savaitę Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Maasas įspėjo: „Bet kokia maža žiežirba gali sukelti katastrofą.“
Tai paskatino Turkiją paskelbti apie naujas karines pratybas, kurios bus rengiamos šiaurinėje Kipro pakrantėje, savo ruožtu Graikija rengia karinio jūrų laivyno pratybas su Prancūzija, Kipru ir Italija.
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pažadėjo „nedaryti jokių nuolaidų dėl to, kas priklauso mums“, Graikija paskelbė išplėsianti jūrų laivininkystės teritoriją aplink savo salas, nesusijusias su konfliktu. Taip įtampa tik dar labiau eskaluojama.
Kodėl konfliktas paaštrėjo dabar?
Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad šis konfliktas kilo dėl energijos. Turkija ir Graikija reiškia pretenzijas į tas pačias dujomis turtingų vandenų teritorijas.
Graikija tikina, kad kiekviena iš kelių tūkstančių jos salų turi teisę į savo žemyninį šelfą su išskirtinėmis gręžybos teisėmis. ES palaiko Graikijos poziciją, praeitą liepą Turkijai buvo skirtos sankcijos dėl tyrimų palei šiaurinę Kipro pakrantę. Bendrija kelis kartus įspėjo Turkija nevykdyti tolesnių tyrimų.
Tačiau Turkija tikina, kad neteisinga tarptautinės teisės interpretacija kėsinasi į jos išskirtinę ekonominę zoną. Pastaraisiais mėnesiais tiek Turkija, tiek Graikija siekė sustiprinti teritorines pretenzijas nusistatydamos išskirtines ekonomines zonas su Libija ir Egiptu, rašo „Time“.
Neišspręstas Kipro statusas vaidina svarbų vaidmenį šiame konflikte. Turkija bet kokią energetikos sutartį, kurią pasirašo Kipras, laiko nelegalia, nebent įtraukiama ir Šiaurės Kipro Turkų Respublika. Graikija mano, kad Turkijos vykdoma gamtinių dujų žvalgyba netoli Kipro yra nelegali, rašo „Time“.
Kas dar pablogina situaciją?
Viena iš problemų – migrantų iš Vidurio Rytų srautas į Europą. Turkijoje, remiantis 2016-ųjų susitarimu su ES, yra beveik 4 mln. migrantų ir pabėgėlių.
Vasarį R.T.Erdoganas pagrasino „atverti vartus“ ir leisti dešimtims tūkstančių prieglobsčio prašytojų patekti į Graikiją. Griežtas Atėnų atsakas, įskaitant smurtą prieš prieglobsčio prašytojus, buvo kritikuojamas žmogaus teisių aktyvistų. Savo ruožtu ES apkaltino Turkiją naudojantis migrantais derybose.
Pasak „Time“, įtampa dar labiau išaugo liepą, kai Stambulo Švč. Išminties soboras buvo paverstas mečete.
Tokią Turkijos vyriausybės strategiją stipriai palaiko ir pagrindinė opozicijos partija – ji išreiškė paramą dujų gavybos programai. Energetinių resursų užsitikrinimas regione, kuriame Turkija tampa vis labiau izoliuota, padeda pritraukti visuomenės paramą.
„Erdogano nuotykiai rytų Viduržemio jūroje greičiausiai yra palaikomi labiau nei bet kurie kiti jo regioniniai nuotykiai“, – „Time“ sakė Vidurio Rytų ekspertė Emile Hokayem.
Kokios dar šalys įsitraukė?
Praėjusį lapkritį Turkija pasirašė jūrų laivybos susitarimą su Jungtinių Tautų (JT) remiama Libijos vyriausybe. Susitarimas leistų išplėsti Turkijos vykdomą gręžybą rytų Viduržemio jūroje.
Vašingtono ir ES nepripažintas susitarimas leido Turkijai pradėti karinę intervenciją Libijos pilietiniame kare prieš generolo Khalifos Haftaro, remiamo Rusijos, pajėgas. Kaip ir šiaurės vakarų Sirijoje, Rusija ir Turkija Libijos mūšio lauke tapo pagrindinėmis galiomis.
Libijoje Kh.Haftarą remia Prancūzija, Jungtiniai Arabų Emyratai (JAE) ir Egiptas, šios šalys parėmė Libijos nacionalinę armiją, visos šios šalys yra įsitraukusios į konfliktą dėl Viduržemio jūros, rašo „Time“.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, pavadinęs Turkijos intervenciją Libijoje „nusikalstama“, anksčiau birželį pasiuntė du „Rafale“ naikintuvus ir fregatą remdamas Graikiją. Prancūzijos, kaip ir Graikijos bei Kipro, pozicija Turkijos atžvilgiu yra griežta palyginus su tokiomis ES narėmis kaip Vokietija, Ispanija ir Italija.
Egiptas rugpjūtį pasirašė susitarimą su Graikija dėl bendros jūrų laivybos ekonominės zonos, kuriuo remiantis Turkijos pretenzijos yra „negaliojančios ir tuščios“. Egipto prezidentas Abdelis Fattahas al-Sisi pagrasino įvykdyti karinę intervenciją Libijoje prieš Turkiją.
JAE, kurie Libijoje dislokavo karo lėktuvus, rugpjūtį į Kretą nusiuntė keturis F16 naikintuvus, kad jie dalyvautų pratybose su Graikijos kariuomene.
Ar įtampa virs smurtu?
Tai nėra labai tikėtina, rašo „Time“. Karas tarp dviejų NATO narių Viduržemio jūroje būtų nesuvaldoma katastrofa, abi pusės išreiškė norą derėtis. Tačiau balansuojant ties pavojinga riba auga atsitiktinės eskalacijos tikimybė.
„Kviečiame kolegas elgtis protingiau ir vengti klaidų, kurios lems jų žlugimą. Tie, kurie nori su mumis konfrontuoti sumokėdami savo kainą – prašom. Jei to nenori, jie turėtų pasitraukti mums iš kelio“, – sakė R.T.Erdoganas.
Turkijos narystės ES perspektyvoms mažėjant, taikdariškiems politikams Ankaroje tampa vis sudėtingiau pabrėžti kompromiso svarbą, sako Nigaras Gokselas iš Tarptautinės krizių grupės (ICG).
„ES neturi jokių morkų pasiūlyti Turkijai, kad nugalėtų nacionalistinius sentimentus. Manau, kad Ankaros strategai nuoširdžiai nori derybų, tačiau nemano galintys jų gauti tol, kol nesukels sumaišties“, – sakė jis.
Kokia Lietuvos pozicija?
Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius sako, kad be įtampos su Graikija Viduržemio jūroje, neramina ir glaudus Ankaros suartėjimas su Rusija.
„Yra daug aspektų, kurie neramina. Ir kontekstas, susijęs su NATO, ginkluotės pirkimas iš Rusijos, suartėjimas su Rusija. Yra daug to, ko mes nenorėtume matyti“, – L.Linkevičių cituoja BNS.
„Kita vertus, Turkija yra NATO narė, ji yra priglaudusi 4 mln. pabėgėlių, kurių faktorius yra nepaprastai svarbus gal ne tiek Lietuvai tiesiogiai, bet visai Europai“, – pabrėžė jis.
Anot ministro, Lietuva Turkijos klausimu laikosi panašios nuomonės, kaip Vokietija – strateginis dialogas su Ankara vykti privalo, rašo BNS.
„Esame panašios nuomonės kaip Vokietija, kad, be abejo, turime aiškiai pasakyti, kas yra negerai, bet strateginis dialogas su Turkija turi vykti ir vykti taip, kad jis neblogintų situacijos, kad mes nepaskatintume, tarkime, dar radikalesniems veiksmams, kas kartais atsitinka regione“, – teigė L.Linkevičius.
