Moteris nedelsdama susikrovė lagaminą.
Veronicos draudimas būtų apmokėjęs operaciją tik tuo atveju, jei ji būtų patologiškai nutukusi ir sirgtų diabetu bei hipertenzija.
Devyniasdešimt penkis kilogramus svėrusi amerikietė neatitiko šių sąlygų, tačiau siekė išvengti tokios grėsmės ateityje.
„Liūdna, kad turiu vykti į kitą šalį dėl šios procedūros“, – pažymėjo V.Merrill, dirbanti mokyklinio autobuso vairuotoja vienoje kaimo vietovėje Arizonos valstijoje.
Moteris kritiškai vertina JAV sveikatos sistemą, kuri yra brangiausia pasaulyje.
„Neturėtume būti priversti to daryti. Tai beprotiška. Ir mes esame vieninteliai [turintys šią sistemą], o tai slegia“, – pridūrė Veronica.
Ištyrusi medicininio turizmo galimybes, ji sutaupė pinigų ir susisiekė su specializuota agentūra, organizavusia moters kelionę į Meksikos Tichuanos miestą, kur atliekama daug svorio korekcijai skirtų operacijų bei dantų gydymo procedūrų.
Taip pat amerikiečiai važiuoja į šį Meksikos miestą gydyti širdies ir kraujagyslių ligų ar vėžio, dėl ortopedinių procedūrų ir nevaisingumo gydymo ar įsigyti vaistų.
„Jei tik galėčiau kreiptis dėl šios operacijos Jungtinėse Valstijose... tačiau aš negaliu mokėti tokios sumos, – paaiškino moteris naujienų agentūrai AFP. – Aš tiesiog noriu būti sveika.“
Nėra kainų reguliavimo
Kiekvienais metais maždaug 20 mln. medicininių turistų kreipiasi dėl gydymo visame pasaulyje, nurodo organizacija „Pacientai be sienų“ („Patients Beyond Borders“).
Iš jų apie 1,9 mln. yra amerikiečiai.
Tarp populiariausių medicininio turizmo vietų yra Meksika ir Kolumbija – kurias daugelis amerikiečių dažniau sieja su narkotikų prekyba, o ne su sveikatos priežiūra, – kartu su Kosta Rika ir Dominikos Respublika. Visos šios šalys siūlo mažesnes sąnaudas ir aukštos kokybės infrastruktūrą.
Bernie Sandersas ir Elizabeth Warren, du garsūs demokratų kandidatai į 2020 metų prezidento rinkimus, pasiūlė visuotinę sveikatos apsaugą – idėją, kurią V.Merrill laiko „logiška“.
Veronica kreipėsi į bendrovę „Medical Tourism Corporation“, kuri įsipareigojo suorganizuoti kiekvieną kelionės detalę – įskaitant skrydį iš Fenikso į San Diegą, vairuotoją, kuris pervežė moterį per sieną, bei prabangų viešbutį.
Bilietai, viešbutis ir operacija ligoninėje „Oasis of Hope“, esančioje visai netoli sienos, Veronicai atsiėjo 3880 JAV dolerių.
„Mes užsiimame koordinavimu... ir tuose miestuose turime savo žmones, kurie pacientams padeda susikalbėti, organizuoja logistiką ir sprendžia panašius dalykus“, – pažymėjo Deepakas Datta, prieš 13 metų įkūręs „Medical Tourism Corporation“.
Bendrovė kiekvieną mėnesį į įvairias pasaulio šalis išsiunčia 60–70 žmonių, daugiausia į Meksiką.
„Kiekvieną dieną operuoju po du ar daugiau užsieniečių“, – pažymėjo chirurgas Luisas Cazaresas, pašalinęs 80 proc. V.Merrill skrandžio.
Gydytojas pareiškė, kad didžiausias pacientų srautas būna mokesčių grąžinimo sezono metu Jungtinėse Valstijose po balandžio mėnesio.
Tuo tarpu pasak Los Andželo Kalifornijos universiteto sveikatos politikos profesoriaus Geraldo Kominski, Jungtinės Valstijos „mažai ką daro, kad sureguliuotų kainas, priešingai nei visos kitos dideles pajamas gaunančios šalys“.
„Medicininis turizmas iš tokių dideles pajamas gaunančių šalių kaip JAV rodo įperkamumo, o ne kokybės problemą“, – pridūrė jis.
Visuotinė sveikatos priežiūros sistema
Tačiau net jei būtų įvesta visuotinė sveikatos priežiūros sistema, kurią siūlo B.Sandersas ir E.Warren, amerikiečiai greičiausiai nenustotų dairytis pigesnių paslaugų užsienyje, tvirtina Medicinos turizmo asociacijos vadovas Jonathanas Edelheitas.
Po 2010 metų prezidento Baracko Obamos sveikatos priežiūros reformų, pagal kurią reikalaujama, kad visi suaugusieji turėtų draudimo planus, nesvarbu, ar gautus darbe, ar valstybinius, amerikiečių medicininis turizmas išsiplėtė.
Pasak J.Edelheito, kai kurie darbdaviai, kurių medicinos išlaidos „beveik padvigubėjo nuo tada, kai buvo įdiegta sistema „Obamacare“, siunčia savo darbuotojus į užsienį, o vienai įmonei net pavyko per penkerius metus sutaupyti 20 mln. JAV dolerių siunčiant darbuotojus ortopedinėms ir svorio korekcijos operacijoms už JAV ribų.
Esant visuotinei sveikatos priežiūros sistemai, Jungtinėse Valstijose greičiausiai susidarytų situacija, kai, kaip ir Kanadoje ir Europoje, pacientai lauktų neskubių procedūrų, tokių kaip skrandžio mažinimo operacijos, ilgus metus.
Jis prognozavo, kad „ilgas laukimas privers žmones ieškoti medicininių paslaugų svetur“, kad galėtų gydytis kuo anksčiau.
Iš tiesų, daugelis užsienio pacientų „Oasis of Hope“ ligoninėje yra kanadiečiai.
Europa yra geidžiamiausia JAV medicininio turizmo vieta, nors ji imasi nedaug priemonių tokiems turistams pritraukti, priešingai nei besivystančios ekonomikos šalys, tokios kaip Singapūras, Tailandas ir Filipinai.
Jungtinės Valstijos taip pat priima medicininius turistus – dėl pažangios sveikatos priežiūros sistemos čia atvyksta pacientai, turintys didelę perkamąją galią iš arabų ir Azijos šalių.
Tačiau tai yra prabanga, kurios V.Merrill negali sau leisti.
