Švedijos dienraštis „Dagens Nyheter“ (DN), laikomas autoritetingu šaltiniu šioje srityje, sekmadienį prognozavo, kad Nobelio komitetas šiemet stengsis sumažinti lyčių nelygybę tarp laureatų, nes daug pastarųjų metų didžioji dauguma pagerbtųjų būdavo vyrai.
„Šiemet Nobelio komitetams mokslo srityse vadovauja moterys. Be to, tarp numanomų (pretendentų į premiją) minima neįprastai daug moterų vardų“, – pažymėjo DN.
Prognozės, kam atiteks premijos, paprastai tebūna bergždžios pastangos, bet kiekvienais metais prieš paskelbiant pagrindinius laureatus spėlionės labai suintensyvėja.
Nobelio premijas įkūrė švedų filantropas ir mokslininkas Alfredas Nobelis savo 1895 metų testamentu. Jos buvo pirmąkart įteiktos 1901 metais.
Medicinos premijos laureatas arba laureatai bus paskelbti pirmadienį Stokholme, 11 val. 30 min. vietos (12 val. 30 min. Lietuvos) laiku.
Mokslo naujienų reporteriai Švedijos radijuje sakė manantys, kad ši garbė gali atitekti švedų biologui Svante Paabo, sėkmingai nustatęs neandertaliečių genomo seką.
Mokslo naujienų reporteriai Švedijos radijuje sakė manantys, kad ši garbė gali atitekti švedų biologui Svante Paabo, sėkmingai nustatęs neandertaliečių genomo seką.
Buvo minimi ir kiti kandidatai, tokie kaip amerikietis Jeffrey Gordonas, tyrinėjęs žarnyno vystymąsi ir nutukimo priežastis, arba prancūzė Emmanuelle Charpentier bei amerikietė Jennifer Doudna, sukūrusios metodus karpyti DNR grandines ir keisti jų nukleotidų sekas.
Tuo tarpu DN paskelbė laikantis savo „favoritu“ JAV psichiatrą Karlą Deisserothą, kuris atrado, kaip įmanoma „įjungti“ ir „išjungti“ smegenų ląsteles.
Antradienį paaiškės, kam atiteks Nobelio fizikos premija.
DN taip pat prognozavo, kad ta premija atiteks moteriai – galbūt JAV mokslininkei Deborah Jin už itin žemos temperatūros dujų tyrimus. Tuo tarpu Švedijos radijas sėkmę prognozavo JAV astronomei Verai Rubin už jos novatoriškus galaktikų sukimosi tyrimus.
Chemijos premijos laureatas bus paskelbtas spalio 9 dieną. Švedijos radijas spėlioja, kad tas apdovanojimas gali atitekti amerikiečiui elektrochemikui Johnui Goodenoughui, kurio tyrimai padėjo sukurti įkraunamas baterijas, arba švedui organinės chemijos grandui Perui Siegbahnui.
