Viešą raginimą italai medikai, dirbantys Popiežiaus Jono XXIII ligoninėje Bergamo mieste, paskelbė naujame mokslo žurnale „NEJM Catalyst“.
„Vakarų šalių sveikatos apsaugos sistemos buvo pastatytos pagal rūpinimosi pacientais koncepciją. Tačiau pandemija reikalauja rūpinimosi visa bendruomene“, – rašo Mirco Nacoti, Luca Longhi ir jų kolegos.
Kaip teigė medicinos centro Filadelfijoje „Penn Center“ intensyvios priežiūros skyriaus vadovas Maurizio Cereda, Bergamo gydytojų patirtis labai svarbi, nes „dalis Italijoje padarytų klaidų gali pasikartoti ir kitur“.
„JAV ir kitų Vakarų šalių medicinos sistemos yra centralizuotos ir sutelktos į ligonines bei pacientus. Virusas tuo naudojasi“, – tvirtino M.Cereda, kuris yra vienas medikų parengto kreipimosi autorių.
Užtvindyta sistema užstrigo
Popiežiaus Jono XXIII ligoninė – nauja. Bet 48 jos lovos Intensyvios priežiūros skyriuje ėmė drebėti, kai įstaigą užplūdo COVID-19 infekcija užsikrėtę pacientai su sunkios ligos simptomais.
Iš viso Italijoje nuo protrūkio pradžios naujuoju koronavirusu užsikrėtė 110,5 tūkst. žmonių. 16,8 tūkst. asmenų pasveiko, bet net 13,1 tūkst. žmonių, kurie buvo pasigavę infekciją, mirė. Daugiausia atvejų – Lombardijoje, kur ir yra Bergamas.
„Mes jau pasiekėme kritinį tašką. 70 proc. lovų Intensyvios priežiūros skyriuje rezervuojama kritiniams COVID-19 pacientams, ir vietos skiriamos tik tiems, kurių šansai išgyventi vertinami palyginti gerai“, – apie siaubingus pasirinkimus medikams rašoma dokumente.
Ten pat priduriama, kad vyriausi pacientai nėra gaivinami ir miršta vieni, be tinkamos paliatyviosios pagalbos. Artimuosius telefonu informuoja pervargę, emociškai išsekinti gydytojai, su kuriais žmonės dažnai anksčiau nė nebendravo.
„Daugelis šio turtingo regiono ligoninių arti griūties ribos, nes trūksta vaistų, plaučių ventiliacijos aparatų, deguonies, apsaugos priemonių“, – pabrėžia medikai, pridurdami, kad dėl kovos su koronavirusu nebegalima kalbėti apie normalų kitų sveikatos priežiūros sričių funkcionavimą.
„Sistema sunkiai suteikia reguliarias paslaugas – vargiai rūpinamasi nėščiosiomis ir gimdymais. Skiepijimo kampanijos sustabdytos, kapinės užtvindytos“, – skelbiama dokumente.
Ligoninės – protrūkio židinys
Anot M.Ceredos, sveikatos apsaugos sistemas šiuo metu tiesiog būtina decentralizuoti taip, kad jos pradėtų koncentruotis į bendruomenę.
Kodėl? Bergamo gydytojai pabrėžia, kad Italijoje jau ne kuri nors kita vieta, o būtent ligoninės tapo „pagrindiniu“ CONVID-19 infekcijos plitimo židiniu. Taip, beje, buvo ir ARRS (Artimųjų Rytų respiracinio sindromo koronavirusinės incekcijos), ir SARS (ūmaus kvėpavimo takų sindromo infekcijos) atvejais.
„Pagrindinės ligoninės Bergame ir kitur pačios tampa infekcijos šaltiniais“, – įspėjo M.Cereda, kurio teigimu, užsikrėtę pacientai lengvai perduoda infekciją kitiems.
Be to, virusą lengvai perduoda ir greitosios pagalbos automobilių ekipažai, ir kiti užsikrėtę ligoninių darbuotojai bei medikai – ypač tie, kurie nerodo jokių simptomų.
„Visi mano bičiuliai Italijoje man sako tą patį. Kai į ligonines pradėjo gabenti COVID-19 pacientus, iškart užsikrėtė daugybė kitų ligonių. Tai vienas veiksnių, privedusių prie dabartinės katastrofos“, – tvirtina M.Cereda.
Būtina saugoti visuomenę
Žinoma, nuo gydytojų vizitų į namus mes jau atpratę taip, kaip nuo laidinių telefonų. Vis dėlto Bergamo medikai įsitikinę, kad tokios viešnagės dabartinės pandemijos atveju greičiausiai reikalingos.
Gydytojų teigimu, būtina saugoti visą bendruomenę, net jei individualiam pacientui, ko gero, būtų geriau gulėti ligoninėje.
„Pacientų slaugymas jų namuose – nuostabus dalykas. Dar reikėtų pridėti mobiliąsias klinikas ir telemediciną.
Gydytojų teigimu, būtina saugoti visą bendruomenę, net jei individualiam pacientui, ko gero, būtų geriau gulėti ligoninėje.
Atneškite jiems maisto, išmatuokite jiems deguonies kiekį, galiausiai atgabenkite jiems deguonies – ir daugelis jų greičiausiai galės sirgti namuose. Žinoma, atskiras pacientas ir toliau labai vertinamas, bet reikia galvoti ir apie visą visuomenę.
Toks perėjimas prie slaugos namuose sumažintų infekcijos plitimą ir apsaugotų tiek kitus pacientus, tiek sveikatos apsaugos sistemos darbuotojus“, – mano M.Cereda.
O kaip su pacientais, kuriems jau reikalinga itin intensyvi priežiūra? M.Cereda užsimena apie specialius kovos su COVID-19 centrus – tarkime, Londone prieš 200 metų veikė vadinamosios „karščiavimo ligoninės“.
Be to, namuose sveikti saugiau, jei iš tiesų manome, kad visi, kuri pradeda karščiuoti ar kosėti, yra užsikrėtę naujuoju koronavirusu.