Kaip rašo „Meduza“, per tris karo mėnesius daug Rusijos politinio ir verslo elito atstovų jau kelis kartus keitė nuomonę apie invaziją bei situaciją šalyje. Esą didžiulį pesimizmą keitė nuosaikus optimizmas, o pastarąjį – jau nuosaikus pesimizmas.
Anot portalo šaltinių Kremliuje, dabar juntamas dar vienas nuotaikų posūkis – suprask, daug pareigūnų jau yra „asmeniškai nepatenkinti“ V.Putinu. Negana to, nuo prezidento vis labiau nusisuka ir tie, kurie nori tęsti karą, ir norintieji taikos.
Pyksta ir vanagai, ir balandžiai
„Nebus įmanoma gyventi taip, kaip anksčiau – negalima kalbėti apie vystymąsi. Bet gyventi kažkaip įmanoma – šešėlinis importas, prekyba su Kinija ir Indija“, – teigė vienas „Meduza“ šaltinis.
Tiesa, tuo pat metu Kremliuje esą jau neįžvelgiamas realistiškas scenarijus, pagal kurį V.Putino režimas galėtų ir užbaigti karą Ukrainoje, ir išlaikyti populiarumą reitinguose.
Nors, anot „Meduza“ šaltinių, kelios savaitės po invazijos į Ukrainą pradžios „Kremliaus politinis blokas“ pradėjo vystyti strategijas, kaip tai pasiekti, bet nepavyko.
„Vanagai“ susierzinę dėl stringančios „specialiosios operacijos“ – jie įsitikinę, kad Rusija galėtų veikti ryžtingiau.
Patenkintų V.Putinu ir jo sprendimais Maskvoje esą nėra. Tiek vyriausybės pareigūnai, tiek stambieji verslininkai pyksta dėl to, kad prezidentas pradėjo karą nepagalvojęs apie būsimų sankcijų mastą – jie teigia, kad spaudžiant tokiems suvaržymams „normaliai gyventi“ neįmanoma.
Savo ruožtu „vanagai“ susierzinę dėl stringančios „specialiosios operacijos“ – jie įsitikinę, kad Rusija galėtų veikti ryžtingiau. Kad nuotaikos būtent tokios, „Meduza“ patvirtino penki su prezidento administracija ir vyriausybe susiję šaltiniai.
Jų teigimu, „vanagų“, vadovaujančių vadinamųjų silovikų sparnui, pozicija paprasta: „Jie padėtį supranta taip: jei jau pradėjome, negalime sustoti – reikia elgtis kiečiau.“ Esą norima plačios rezervistų mobilizacijos ir karo „iki pergalės“ – idealiu atveju, iki Kyjivo užėmimo.
Vis dėlto, kaip atskleidžia „Meduza“ šaltiniai, Kremlius nepasiruošęs mobilizacijai. Balandį gauti slaptų apklausų rezultatai parodė, kad net tie rusai, kurie remia karą, nėra pasiruošę patys kovoti ar siųsti artimuosius į frontą.
V.Putinas netiki Vakarų nusiteikimu
Tuo pat metu „taikos partija“, kuriai atstovauja didžiausi verslininkai ir daugelis „civilių“ pareigūnų, irgi nepatenkinta V.Putinu, nes jis nenori žengti žingsnių taikos link, nors ekonomika jau susiduria su dideliais sunkumais.
„Problemos Rusijos, susijusios su karu, jau matomos. Bet vasaros viduryje jos užgrius iš skirtingų krypčių – kentės transportas, vaistų pramonė, net žemės ūkio. Niekas tiesiog nepagalvojo apie krizės mastą“, – sakė „Meduza“ šaltinis.
V.Putinas tiesiog nenori galvoti apie ekonominius sunkumus, kurie akivaizdūs daugeliui žemesnio rango pareigūnų. Be to, jis nenori sieti jų su karu.
Jis pridūrė, kad prieš karą Kremliuje niekas nė nepagalvojo, kad Europos šalys gali rimtai svarstyti apie visišką rusiškų dujų ir naftos importo uždraudimą.
Diskusijos Bendrijoje vyksta ir yra nelengvos, bet tikėtina, kad embargas bus paskelbtas – bet V.Putinas ir karingiausi jo patarėjai vis dar netiki, kad Vakarai grasinimus pavers realybe.
Du šaltiniai, susijęs su prezidento administracija, „Meduza“ tvirtino, kad V.Putinas tiesiog nenori galvoti apie ekonominius sunkumus, kurie akivaizdūs daugeliui žemesnio rango pareigūnų. Be to, jis nenori sieti jų su karu.
Tai V.Putinas kartoja ir viešai. Pavyzdžiui, Kaliningrado srities gubernatorius Antonas Alichanovas per susitikimą su prezidentu nutarė paaiškinti, kodėl smunka statybų apimtys: „Po specialiosios karinės operacijos pradžios logistikos grandinės buvo laikinai sutraukytos.“
Atsakydamas V.Putinas keliskart pakartojo, kad sunkumai neturėtų būti siejami su karu: „Šiuo atveju nereikėtų kalbėti apie specialiąją karinę operaciją. 2020–2021 metais turėjote recesiją ir buvo pastebėtas nuosmukis statybų pramonėje. Todėl specialioji karinė operacija Donbase čia niekuo nesusijusi.“
Jau svarstomi įpėdiniai?
Anot „Meduza“ šaltinių, visa tai lemia, kad Kremliuje vis intensyviau aptarinėjama „Putino ateitis“. Bet ką tai reiškia?
„Tai nesusiję su noru nuversti Putiną čia ir dabar bei kažkokiu sąmokslu. Tačiau justi supratimas ar siekis, kad gana netolimoje ateityje jis nebevaldys valstybės. Prezidentas prisidirbo, bet viską galima atitaisyti – kažkaip susitarti su Vakarais ir Ukraina“, – aiškino šaltinis.
Anot jo, užkulisiuose jau aptariami potencialūs V.Putino įpėdiniai. Tarp jų minimi Maskvos meras Sergejus Sobjaninas, Saugumo tarybos sekretoriaus pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas, prezidento administracijos vadovo pavaduotojas Sergejus Kirijenka.
S.Kirijenka neseniai buvo paskirtas savotišku okupuoto Donbaso kuratoriumi ir reguliariai bendrauja su V.Putinu. Bet „Meduza“ šaltiniai teigia, kad pats S.Kirijenka nestokoja ambicijų – esą jis nori tapti bent jau premjeru ar sutvirtinti pozicijas prezidento administracijoje.
„Kirijenkos kandidatūrą vertinu tikrai rimtai – jei iš tikro įvyktų savotiškas pusinis perversmas. Šiuo metu statyčiau Kirijenką pirmu numeriu“, – 15min teigė ir nepriklausomas Rusijos politikos ekspertas Marius Laurinavičius.
„Meduza“ šaltinis: aukšto rango pareigūnų nepasitenkinimas niekaip neišreiškiamas – tik kalbantis vieni su kitais. Žmonės spjaudosi, bet dirba.
Kita vertus, primena portalo šaltiniai, net diskutuodami apie S.Kirijenką ir kitus galimus V.Putino įpėdinius, galios brokeriai esą supranta, kad prezidentas gali pasitraukti tik smarkiai pašlijus jo sveikatai.
„Todėl aukšto rango pareigūnų nepasitenkinimas niekaip neišreiškiamas – tik kalbantis vieni su kitais. Žmonės spjaudosi, bet dirba“, – tvirtino „Meduza“ šaltinis.
„Medvedevo kandidatūra, mano požiūriu, dabar visiškai nereali, nors Putinui, jis, ko gero, būtų patikimiausias, jei pats Putinas nutartų trauktis dėl kokių nors priežasčių. Bet visi šie variantai būtų joks ne režimo pasikeitimas – net ne rimta transformacija, o tik prisitaikymas prie naujų sąlygų“, – 15min teigė ir M.Laurinavičius.
Tarkime, Kremlius vis dar neatsisakęs idėjos surengti referendumus dėl Donecko ir Luhansko liaudies respublikų bei okupuoto Ukrainos Chersono regiono prisijungimo prie Rusijos.
Kada būtų surengti šie spektakliai, priklausytų nuo situacijos fronte, bet minima data – rugsėjo 11-oji. Tada esą galėtų įvykti ir panašus „referendumas“ Pietų Osetijoje, o galbūt – net Baltarusijoje.
„Bet jis vyktų, jei būtų įmanoma nustumti Lukašenką, kuris visaip bando išvengti tokio scenarijaus“, – pažymėjo dar vienas „Meduza“ šaltinis.