Pasireiškus ankstyviems hemoraginės karštinės simptomams, pacientė ramiai sėdi ant lovos ramindama du mažylius, norinčius pabėgti iš ligoninės palatos Demokratinės Kongo Respublikos mieste.
Jie laukia Ebolos testo rezultatų, rašo JAV naujienų portalas CNN.
Pacientė bendrauti su artimaisiais gali per plastikinį langą.
Jos tapatybė nenurodoma siekiant apsaugoti nuo vietinių, bijančių Ebola infekcijos.
Jos vaikai taip pat buvo tirti, bet kol kas jokie ligos simptomai jiems nepasireiškė.
Yra vakcinos ir gydymas nuo Ebolos viruso. Tačiau visų mintyse kyla klausimas: o jeigu ši moteris neserga Ebola?
Ką daryti, jei ji yra pacientė, serganti „liga X“, pirmuoju žinomu nauju patogenu, galinčiu išplisti po pasaulį taip pat greitai, kaip COVID-19 infekcija, bet tokiu pat mirtinu, kaip Ebola, mirtingumas nuo kurios yra nuo 50 iki 90 proc.?
„Mes visi turime bijoti. Ebola buvo nežinoma. COVID-19 buvo nežinomas. Turime bijoti naujų ligų“, – sako minėtos pacientės gydytojas Dadinas Bonkole.
Kelia grėsmę
1976 metais Ebolos virusą padėjęs atrasti profesorius Jeanas-Jacquesas Muyembe Tamfunas sako, kad žmonija susiduria su nežinia kiek naujų ir potencialiai mirtinų virusų, atsirandančių Afrikos atogrąžų miškuose.
„Dabar esame pasaulyje, kuriame atsiras naujų ligų sukėlėjų, – CNN sakė jis. – Ir tai kelia grėsmę žmonijai.“
Būdamas jaunu tyrėju, J.J.Muyembe Tamfunas ėmė pirmuosius kraujo mėginius iš susirgusiųjų paslaptinga liga, sukėlusia kraujavimą ir maždaug 88 proc. pacientų bei 80 proc. medicinos darbuotojų, dirbusių Yambuku misijos ligoninėje, kur liga pirmiausia nustatyta, mirtis.
Kraujo mėginiai tąsyk išsiųsti į Belgiją ir JAV, kur tyrėjai nustatė kirmino formos virusą.
Jie jį pavadino „Ebola“ – pagal upę, esančią netoli ligos protrūkio.
Ebolos nustatymas buvo grįstas grandine, jungiančia atokiausias Afrikos atogrąžų miškų dalis su Vakarų aukštųjų technologijų laboratorijomis.
Dabar Vakarai turi pasikliauti Afrikos mokslininkais Konge ir kitur, kad veiktų kaip sargybiniai perspėdami apie būsimas ligas.
Ingendėje, Konge, baimės susidurti su nauju, mirtinu virusu išliko labai tikros net ir pasveikus pacientei, kurios simptomai atrodė panašūs į Ebolą.
Jos mėginiai buvo ištirti vietoje ir išsiųsti į Kongo nacionalinį biomedicininių tyrimų institutą Kinšasoje, kur buvo tiriami dėl kitų panašių simptomų ligų.
Visi jie – neigiami, rašo CNN interneto svetainė.
Liga, kuri paveikė minėtą moterį, tebėra paslaptis.
Kalbėdamas su CNN, J.J.Muyembe Tamfunas perspėjo dėl zoonozinių ligų, kurios gyvūno perduodamos žmogui.
Geltonoji karštinė, įvairios gripo formos, pasiutligė, bruceliozė ir Laimo liga yra tarp tų, kurios gyvūnų perduodamos žmonėms.
Pavyzdžiui, jos dažnai perduodamos per graužikus ar vabzdžius.
Anksčiau šios ligos sukėlė epidemijas ir pandemijas.
ŽIV atsirado iš šimpanzės ir mutavo į šiuolaikinį marą visame pasaulyje, sakoma CNN publikacijoje.
Manoma, kad COVID-19 atsirado Kinijoje, galbūt iš šikšnosparnių.
J.J.Muyembe Tamfunas mano, kad būsimos pandemijos gali būti blogesnės nei COVID-19.
Dauguma kilę iš gyvūnų
Nuo tada, kai pirma gyvūno žmogui perduota infekcija – geltonoji karštinė – buvo užfiksuota 1901 metais, mokslininkai atrado mažiausiai 200 virusų, galinčių turėti įtakos žmogui.
Remiantis Edinburgo universiteto infekcinių ligų epidemiologijos profesoriaus Marko Woolhouse'o tyrimais, naujų virusų rūšių aptinkama nuo trijų iki keturių per metus. Dauguma jų yra kilę iš gyvūnų.
Ekspertai sako, kad didėjantis atsirandančių virusų skaičius daugiausia yra ekologinės destrukcijos ir prekybos laukiniais gyvūnais rezultatas, nurodo CNN.
Nykstant natūralioms buveinėms, tokie gyvūnai, kaip žiurkės, šikšnosparniai ir vabzdžiai, išgyvena ten, kur išnaikinami stambesni gyvūnai.
Jie sugeba gyventi kartu su žmonėmis ir dažnai, kaip įtariama, gali pernešti žmonėms naujas ligas.
Pranešimai apie protrūkius
Ši Afrikoje veikianti laboratorija yra remiama JAV ligų kontrolės ir prevencijos centro bei Pasaulio sveikatos organizacijos.
Ji numato pasaulio išankstinio perspėjimo sistemą apie naujus žinomų ligų, pavyzdžiui, Ebola, atvejus, ir – galbūt dar svarbiau: tų ligų, kurių dar neatradome, protrūkius.
„Jei patogenai kils Afrikoje, užtruks, kol jie paplis pasaulyje. Jeigu virusas bus aptiktas anksti, bus galimybė Europai ir likusiam pasauliui išplėtoti naujas strategijas kovai su šiais naujais patogenais“, – sako J.J.Muyembe Tamfunas.
Simonas Pierre Ndimbo ir Guy'us Midingi yra ekologai ir virusų medžiotojai Kongo Demokratinės Respublikos šiaurės vakarų Equateur provincijoje.
Vienoje pastarųjų ekspedicijų jie surinko 84 šikšnosparnius.
Šikšnosparnio įkandimas gali būti momentas, kai nauja liga gyvūnų perduodama žmogui.
S.P.Ndimbo sako, kad jų prioritetas – ieškoti Ebolos šikšnosparniuose.
Naujausias ligos protrūkis Equateur provincijoje buvo susijęs su žmogaus žmogui perduodamu atveju, bet ši atmaina, kaip spėjama, atkeliavo iš atogrąžų miško. Ir niekas nežino, kas yra pirminis šaltinis.
Laboratorijoje šikšnosparniai yra tiriami, vėliau – paleidžiami.
Pastaraisiais metais juose rasta dešimtys naujų koronavirusų. Niekas nežino, kiek jie gali būti pavojingi žmonėms.
Tebėra paslaptis, kaip Ebola užsikrėtė žmonės, bet mokslininkai mano, kad zoonozinės ligos, tokios, kaip Ebola ar COVID-19, kilę iš valgomų gyvūnų.
Rūkytos beždžionės, pitono dalys, sitatungos kumpis, antilopių mėsa yra kraupu.
Tačiau, anot CNN publikacijos, vargu ar ten išlieka pavojingų virusų, kuriuos sunaikins maisto gaminimo procesas.
Vis dėlto mokslininkai įspėja, kad net paruošta primatų mėsa nėra visiškai saugi.
„Kitaip nei įprasta manyti, miestuose tokia mėsa yra ne skurdžiausiems, o turtingiesiems ir privilegijuotiems. Kai kurie aukšto rango pareigūnai prietaringai tiki, kad jeigu suvalgysi laukinio gyvūno, tai suteiks stiprybės. Taip pat yra žmonės, kurie tai vartoja kaip savo statuso simbolį. Pastaruosius 10-20 metų matyti ekspatriantų, daugiausia iš Pietryčių Azijos, poreikis valgyti tam tikrą maistą, pavyzdžiui, vėžlius, sraiges, primatus“, – teigia Adamsas Cassinga, „Conserv Congo“ vadovas ir nusikaltimų prieš laukinę gamtą tyrėjas.
Kai kurie aukšto rango pareigūnai prietaringai tiki, kad jeigu suvalgysi laukinio gyvūno, tai suteiks stiprybės.
Mokslininkai jau anksčiau siejo tokius turgus su zoonozinėmis ligomis.
H5N1 virusas, žinomas kaip paukščių gripas, SARS kilo būtent dėl to.
Nuo ko kilo koronavirusas dar tiksliai nepatvirtinta, bet didžiausias įtarimas kyla dėl turgų, kuriuose mėsai parduodami laukiniai gyvūnai.
