Apie 2 000 migrantų penktadienį paryčiais susirinko prie Meliljos, ir daugiau kaip 500 jų sugebėjo patekti į sienos apsaugos zoną, perkirpę žirklėmis metalinę tvorą, sakoma, Ispanijos vyriausybės vietos delegacijos pranešime.
Maroko pareigūnai vėlai penktadienį savo ruožtu informavo, kad 13 migrantų žuvo nuo sužalojimų, patirtų veržiantis į anklavą. Anksčiau tą dieną buvo patvirtinta penkių kitų žmonių žūtis.
„Kai kurie nukrito nuo [Maroko ir Meliljos teritorijas skiriančios] tvoros viršaus“, – sakė vienas marokiečių pareigūnas. Jis pridūrė, kad per šį mėginimą prasiveržti nukentėjo 140 saugumo tarnybų pareigūnų ir 76 migrantai.
Ispanijos civilinė gvardija, stebinti padėtį kitoje užtvaros pusėje, nurodė neturinti informacijos apie šią tragediją ir pridūrė, kad apie tai reikėtų teirautis Maroko tarnybų.
Anksti šeštadienį prie Ispanijos anklavo sienos ir kaimyniniame Maroko mieste Nadore buvo ramu, o papildomų policijos pajėgų nesimatė, sakė naujienų agentūros AFP žurnalistai.
Ankstesniame pranešime Maroko policija nurodė pasiuntusi „dideles“ pajėgas, turėjusias užkirsti kelią prasiveržimui per sieną ir „aktyviai bendradarbiavusias“ su Ispanijos saugumo pajėgomis.
Ispanijos žiniasklaidos paskelbtoje medžiagoje matyti išsekę migrantai, gulintys ant grindinio Meliljoje. Kai kurie buvo susikruvinę rankas ir susiplėšę drabužius.
Kalbėdamas Briuselyje Ispanijos premjeras Pedro Sanchezas pasmerkė „smurtinį puolimą“, kurį jis sieno su „mafija, gabenančia kontrabanda žmones“.
Melilja ir kitas Ispanijos anklavas – Seuta – turi vieninteles Europos Sąjungos sausumos sienas su Afrika, todėl daugelis migrantų, bėgančių nuo skurdo ir bado, per šias teritorijas bando patekti į Bendriją.
Abu anklavus juosia spygliuotos vielos tvoros, saugomos stebėjimo kamerų ir sargybos bokštų.
Bėgant metams jau tūkstančiai migrantų mėgino kirsti 12 kilometrų sieną tarp Melilijos ir Maroko arba 8 kilometrų sieną tarp Seutos ir Maroko, lipdami per tvoras, plaukdami palei krantą ar slėpdamiesi transporto priemonėse.
Abu miestai, kurios siekė perimti Marokas, ilgą laiką buvo Rabato ir Madrido diplomatinių ginčų priežastis. Pasak Ispanijos, jie yra neatsiejama šalies dalis.
Šių metų kovą Ispanija užbaigė metus trukusią diplomatinę krizę, palaikydama Maroko Vakarų Sacharos regiono autonomijos planą ir grįždama prie savo dešimtmečius trukusios neutralumo pozicijos.
Tuomet P.Sanchezas apsilankė Rabate, kur abiejų šalių vyriausybės pasveikino „naują santykių etapą“.
Ginčas prasidėjo, kai Madridas 2021 metų balandį leido Vakarų Sacharos nepriklausomybės lyderiui Brahimui Ghali gydytis nuo COVID-19 Ispanijos ligoninėje.
Po mėnesio maždaug 10 tūkst. migrantų pamėgino prasiveržti per Maroko sieną į Ispanijos Seutos anklavą, o pasieniečiai jiems netrukdė.
Ispanija tai įvertino kaip Rabato baudžiamąjį žingsnį.
Rabatas nori, kad Vakarų Sacharai turėtų autonominį statusą Maroko suverenitete, bet už Vakarų Sacharos regiono nepriklausomybę kovojantis judėjimas POLISARIO pageidauja, kad būtų surengtas JT prižiūrimas referendumas dėl apsisprendimo, kaip buvo sutarta 1991 metų susitarime dėl paliaubų.
