Visi maldininkai į miestą turėtų susirinkti iki antradienio vakaro, kad trečiadienį, pirmąją iš šešių dienų, galėtų pradėti hadžo (piligriminės kelionės į Meką) apeigas.
Pradėdami hadžo ritualą, piligrimai septynis kartus apeis aplink Kaabą Didžiosios mečetės komplekse, į kurią atsisukę meldžiasi viso pasaulio musulmonai.
Iš ten jie keliaus į Miną, kur praleis visą naktį, o ketvirtadienį auštant jie pajudės prie Arafato kalno, kur per susibūrimą, simbolizuojantį Paskutinio Teismo laukimą, visą dieną melsis ir prašys Dievo atleidimo.
Didžioji mečetė talpina daugiau nei vieną milijoną maldininkų, tačiau už hadžo organizavimą atsakingi Saudo Arabijos pareigūnai vykdo rekonstrukcijos darbus, siekdami, kad šventovėje galėtų tilpti dar daugiau maldininkų.
Po rekonstrukcijos, kuri buvo pradėta, kai prieš dvejus metus karalius Abdullah sutiko praplėsti šiaurinę Didžiosios mečetės esplanadą, jos plotas padidės dar 300 tūkstančių kvadratinių metrų.
Dėl maldininkų grūsties per hadžą yra įvykęs ne vienas tragiškas įvykis. 2006 metais kilus spūsčiai prie kelio ant Džamarato tilto, nuo kurio paskutinę ritualo dieną mėtomi akmenys į šėtoną, žuvo 364 maldininkai.
Tai buvo didžiausia nelaimė nuo 1990 metų liepos, kai per spūstį Minos tunelyje hadžo metu žuvo 1 426 piligrimai. Siekdama ateityje išvengti tokių tragedijų miesto valdžia pastatė penkių lygių tiltą ir dar du papildomus tunelius Džamarato rajone.
Hadžo metu Mekoje ir Medinoje maldininkų saugumu rūpinsis 100 tūkstančių saugumo, o taip pat 20 tūkstančių medicinos darbuotojų.
Be to, maldininkų judėjimą stebės kameros, kurių prie Džamarato tilto yra 600, o Didžiojoje mečetėje – 1852.
Šiais metais piligrimystę temdo ir vadinamojo kiaulių gripo pavojus, mat hadžas į Meką sutraukia musulmonus iš viso pasaulio. Kaip pranešė Saudo Arabijos pareigūnai, nuo viruso A(H1N1) jau mirė keturi piligrimai.
