Deryboms tarpininkausiančios Norvegijos iniciatyva „buvo pasiūlyta, kad šių derybų šeimininkė būtų Meksika“, žurnalistams sakė A.M.Lopezas Obradoras.
„Ir mes sutikome, nes norime dialogo ir susitarimų tarp šalių“, – sakė jis, bet nenurodė, kada vyks šios derybos.
Praėjusį mėnesį N.Maduro sakė, kad derybos tarp jo vyriausybės ir opozicijos turėtų įvykti Meksikoje rugpjūtį, galbūt dalyvaujant Jungtinėms Valstijoms.
Anksčiau jis pareiškė, kad sutiktų sėsti prie derybų stalo tik tada, jei būtų panaikintos tarptautinės sankcijos, o jis būtų apsaugotas nuo bet kokių bandymų išversti jį iš posto.
N.Maduro perrinkimo 2018 metais nepripažįsta dešimtys pasaulio šalių. Teisėtu Venesuelos vadovu jos laiko opozicijos lyderį Juaną Guaido.
JAV vyriausybė krizės krečiamai Venesuelai nustatė įvairių ekonominių sankcijų, siekdama nuversti N.Maduro, kurį Vašingtonas vadina diktatoriumi, režimą.
J.Guaido savo ruožtu nori rinkimų tvarkaraščio, į kurį būtų įtraukti prezidento rinkimai, mainais į laipsnišką sankcijų panaikinimą.
Venesuelos vyriausybė ir opozicija pastarąjį kartą prie derybų stalo buvo susėdusios Barbadose 2019 metais. Per derybas, kurioms taip pat tarpininkavo Norvegija, nepavyko pasiekti proveržio.