Šiaurinėje Pietų Žemutinės Kalifornijos valstijoje vietos bendruomenės radijui vadovavęs Rafaelis Murua, kuriam ne kartą buvo grasinta susidorojimu dėl jo darbo, vėlai sekmadienį buvo rastas negyvas griovyje. Prieš tai buvo pranešta apie jo dingimą.
Pasak už žiniasklaidos laisvę kovojančios organizacijos „Reporteriai be sienų“ (RSF), jis yra pirmasis žurnalistas, šiemet nužudytas šioje vienoje pavojingiausių žiniasklaidos darbuotojams šalių, kurią lenkia tik karo draskomas Afganistanas ir Sirija.
Žinia apie R.Murua žūtį nuskambėjo netrukus po to, kai Meksikos vyriausybė paskelbė, kad šalyje, kur vykdomas kruvinas karas su galingais narkotikų karteliais, pernai buvo pasiektas naujas žmogžudysčių antirekordas
Anot vyriausybės, Meksikoje pernai buvo užfiksuota 33 341 nužudymas – tai yra daugiausiai nuo 1997 metų, kai buvo pradėta rinkti tokią statistiką.
Ankstesnis antirekordas buvo pasiektas 2017 metais, kai buvo įvykdyta 28 866 žmogžudystės.
Meksikoje nuo 2006 metų, kai vyriausybė priėmė kontroversišką sprendimą kovai su narkotikų karteliais pasitelkti kariuomenę, žuvo daugiau kaip 200 tūkst. žmonių.
Tiek R.Murua nužudymas, tiek naujasis antirekordas kelia niūrų iššūkį prezidentui Andresui Manueliui Lopezui Obradorui – prieš isteblišmentą nusistačiusiam kairuoliui, kuris gruodį atėjo į valdžią žadėdamas pažaboti šalį apėmusį smurtą.
Nesuveikęs panikos mygtukas
34 metų R.Murua vadovavo Pietų Žemutinės Kalifornijos Mulechės miestelio radijui „Radiokashana“.
Šioje valstijoje, garsėjančioje savo Kaboso paplūdimiais, prieš kelerius metus prasidėjusi kartelių kova už teritoriją kursto smurto protrūkius.
Pernai grasinimų nužudyti sulaukusiam R.Murua meksikiečių vyriausybė skyrė apsaugą pagal žurnalistų ir žmogaus teisių aktyvistų apsaugos programą, sakė RSF Meksikos skyriaus direktorė Balbina Flores.
Anot jos, žurnalistas prisijungė prie programos 2017 metais ir teigė, kad jam grasino vietos meras.
Anot vietos žiniasklaidos, R.Murua vėl buvo grasinta gruodį, kai valdžią perėmė kitas meras.
Valstijos gubernatorius Carlosas Mendoza pasmerkė žurnalisto nužudymą.
„Šis bailus nusikaltimas neliks nenubaustas, – parašė jis socialiniame tinkle „Twitter“. – Išreiškiu solidarumą su šeimos nariais ir visais žurnalistais, dirbančiais Pietų Žemutinėje Kalifornijoje.“
Dar du žurnalistai iš šios valstijos šiuo metu slepiasi šalies centrinėje dalyje esančiame Meksike, nes sulaukė grasinimų ar buvo užpulti.
Meksikoje, apimtoje su prekyba narkotikais susijusio ir politinės korupcijos aštrinamo smurto, nuo 2000 metų fiksuojama per 100 žurnalistų nužudymų.
Didžioji dauguma šių nusikaltimų lieka nenubausti, kaip ir 90 proc. kitų šalyje įvykdomų smurtinių nusikaltimų.
Kritika naujai strategijai
Gruodžio 1 dieną prezidento poste prisaikdintas A.M.Lopezas Obradoras žada laikytis naujos strategijos kovoje su nevaldomai didėjančiu smurtu.
Jis nori įsteigti nacionalinę gvardiją ir oficialiai perduoti civilines policijos pareigas kariškiams.
Opozicijos teigimu, tokios priemonės tik prailgins kovos su karteliais militarizavimą ir pakurstys žmogaus teisių pažeidimus, kurių, kaip sako aktyvistai, reikšmingai padaugėjo pasiuntus į gatves karius.
Ginče su kritikais nusileidęs A.M.Lopezas Obradoras sutiko, kad naujosioms pajėgoms vadovautų civilinė valdžia, tačiau opozicija tvirtina, kad tai nepadės išspręsti pagrindinių problemų.
Norint įkurti nacionalinę gvardiją tektų keisti konstituciją.
Atitinkamą teisės aktą praėjusią savaitę reikalinga dviejų trečdalių balsų dauguma priėmė Kongreso žemieji rūmai. Tai buvo didžiulė pergalė prezidentui, bet šis pasiskundė, kad priimtas įstatymo projektas nesuteiks kariuomenei pakankamų įgaliojimų pereinant prie naujųjų pajėgų.
Dabar konstitucijos pataisoms, irgi bent dviejų trečdalių balsų dauguma, turi pritarti Senatas bei pusė 32 Meksikos valstijų teisėkūros institucijų, kurių daugumą kontroliuoja A.M.Lopezo Obradoro partija „Morena“.
Nuo to laiko, kai prie kovos su karteliais prisijungė kariuomenė Meksikoje buvo suimta daugybė narkotikų baronų, įskaitant vieną įtakingiausių – šiuo metu Niujorke teisiamą įtariamą kartelio „Sinaloa“ vadovą Joaquiną Guzmaną, pravarde „El Chapo“ (Neūžauga).
Kritikai savo ruožtu įsitikinę, kad tokia „baronų likvidavimo“ strategija tik skaldo kartelius ir nuveda iki kovų už teritorijas ir vidinių konfliktų.
