Kaip praneša Raudonasis Kryžius, mažiausiai 51 žmogus buvo sužeistas, kai per tūkstančių demonstrantų eitynes grupė kaukėtų protestuotojų apmėtė akmenimis ir Molotovo kokteiliais policininkus, kurie atsakė leisdami ašarines dujas ir svaidydami akmenis atgal į demonstrantus.
Sostinės viešojo saugumo departamentas nurodė, kad buvo sužeisti 32 pareigūnai, daugiausia nukentėję nuo kaukėtų protestuotojų, „pasiskelbusių anarchistais“. Mažiausiai 97 žmonės buvo sulaikyti.
Dešimtys protestuotojų daužė parduotuvių vitrinas, autobusų stoteles ir nusiaubė vieno nacionalinio laikraščio redakciją. Policijos pareigūnai dangstėsi skydais, tačiau taip pat puolė protestuotojus ir žurnalistus.
Dešimtys protestuotojų daužė parduotuvių vitrinas, autobusų stoteles ir nusiaubė vieno nacionalinio laikraščio redakciją. Policijos pareigūnai dangstėsi skydais, tačiau taip pat puolė protestuotojus ir žurnalistus.
Bent dešimčiai žurnalistų kliuvo nuo policininkų ir protestuotojų, informavo žiniasklaidos teisių organizacija „Articulo 19“. Dar du reporteriai buvo sulaikyti.
Tarp nukentėjusių nuo policijos buvo trys naujienų agentūros AFP žurnalistai, kurie buvo lengvai sužeisti. Vieną AFP operatorių užpuolė protestuotojai, jie nukreipę į jį liepsną iš aerozolio balionėlio ir sudaužę jo vaizdo kamerą.
Meksiko vyriausybės sekretorius Hectoras Serrano sakė radijui „Formula“, jog dauguma demonstrantų žygiavo taikiai, tačiau „buvo apie 200–250 anarchistų, kurie atakavo pareigūnus“.
Demonstrantai per šias eitynes reikalavo teisingumo už žudynes, kurios įvyko 1968-ųjų spalio 2 dieną, kai kariai sostinėje pradėjo šaudyti į maždaug 8 tūkst. protestuotojų. Oficialiai skelbiama, kad per tą incidentą žuvo 40 žmonių, bet pilietinių teisių organizacijos teigia, kad aukų galėjo būti iki 300.
Šiemet prie demonstrantų prisidėjo streikuojantys mokytojai, kurie nuo rugpjūčio Meksike surengė kelis protestus prieš švietimo sistemos reformą, kurią palaiko prezidentas Enrique Pena Nieto.
Sostinėje kasmet rengiamos eitynės, prisimenant žudynes Tlatelolko rajone. Šių metų demonstracija buvo pirmoji, surengta į valdžią po 12 metų pertraukos grįžus Institucinei revoliucinei partijai (PRI).
Represijos 1968-aisiais vyko ilgai trukusio PRI valdymo Meksikoje viduryje.
Šiai partija valdžioje išsilaikė 71 metus dėl klastotų rinkimų, korupcijos ir neskaidrių ryšių su verslu, kol galiausiai pralaimėjo rinkimus 2000 metais. E.Pena Nieto, pradėjęs kadenciją pernai gruodį, pažadėjo, kad PRI priėmė demokratiją.
„Būtent dėl studentų judėjimo 1968-aisiais ir vėlesnių politinių reformų šiandien galime džiaugtis pliuralistine ir demokratine Meksika“, – E.Pena Nieto rašė socialiniame tinkle „Twitter“.
Tačiau protestuotojai kritikavo PRI ir prezidentą, reikalaudami, kad už žudynes atsakingi asmenys pagaliau sulauktų teisingumo.
Tuometis prezidentas Gustavo Diazas Ordazas vėliau prisiėmė atsakomybę už represijas, tačiau jis mirė 1979 metais ir nebuvo nuteistas.
