Melagiena – ir apie šimtmečio audrą: tvirtina, esą buvo sukurta žmonių

Prieš Kalėdas JAV nusiaubusi pūga Elliottas sulaukė ir sąmokslo teorijų gerbėjų dėmesio. „Ciklonu-bomba“ virtusi audra, anot jų, susiformavo ne natūraliai, o buvo sukurta žmonių, pasitelkus geoinžineriją. Tai nėra tiesa – toks pragaištingas gamtos reiškinys amerikiečius jau yra užklupęs ne kartą, o žiniasklaidoje galima rasti detalių aprašymų, kaip jis susiformavo šį kartą.
JAV užklupo sniegas ir ekstremalus šaltis
JAV užklupo sniegas ir ekstremalus šaltis / AFP/„Scanpix“ nuotr.

Citavo senus Joe Bideno žodžius

Prielaida, esą pastaroji pūga yra „sukonstruota apgavystė, kuria siekiama įvesti „klimato apribojimus“, pateikta viename lietuviškame interneto puslapyje.

„Žiemos audra Elliottas šventiniu laikotarpiu siaubė Šiaurės Ameriką, o Joe Bideno administracija į tai reagavo teigdama, kad „bombos ciklonas“ užbaigia diskusijas žmogaus sukeltos klimato kaitos klausimu. Bet ar tikrai? O gal čia veikia kur kas piktesnės jėgos?“ – retoriškai svarstoma tekste.

Ekrano nuotr. iš paranormal.lt/Internete aiškinama, esą sniego audra Elliottas buvo sukurta specialiai
Ekrano nuotr. iš paranormal.lt/Internete aiškinama, esą sniego audra Elliottas buvo sukurta specialiai

Įspūdžiui sustiprinti teksto gale pridėtas vaizdo įrašas, po kuriuo angliškai parašytas lygiai toks pats komentaras. Įraše apie pragaištingus pastarojo gruodžio orus kalba vienas iš interneto puslapio NewsPunch.com, kuris tiesiai šviesiai vadinamas melagienų tinklalapiu, įkūrėjų Seanas Adl-Tabatabai.

Čia į viena suplakti du skirtingi dalykai – pastaroji pūga ir JAV prezidento komentaras po rugsėjį siautusio uragano Iano. Kad „baigė“ diskusijas apie klimato kaitą, J.Bidenas sakė pačioje spalio pradžioje.

Ianas susiformavo rugsėjo antroje pusėje, bet iš pradžių stiprėjo gana lėtai. Tačiau po kelių dienų, priartėjęs prie Kubos, jau buvo pasiekęs 3 kategorijos uragano stiprumą ir smogė jai 200 km/h (56 m/s) greičiu.

Pačioje mėnesio pabaigoje JAV pakrantę Ianas pasiekė jau būdamas 4 kategorijos ir sustiprėjęs iki 249 km/h, o prieš tai nusiaubęs Jamaiką, Kaimanų salas ir Kubos vakarinę dalį. Persiritęs per Floridos pusiasalį, uraganas virto tropine audra, bet paskui vėl sustiprėjo.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Uragano Ianas pasekmės
AFP/„Scanpix“ nuotr./Uragano Ianas pasekmės

Ianas nusinešė mažiausiai 147 gyvybes (vien Floridoje – 109) sugriovė bent penkis pastatus, 40,6 tūkst. žmonių buvo priversti palikti namus. Vien Floridoje padaryta materialinė žala siekia 50-65 mlrd. JAV dolerių. Pagal šį rodiklį pragaištingesnė buvo tik 2005 m. užklupusi Katrina.

Pasisakydamas apie Elliottą, prezidentas akcentavo būtinybę šią pūgą vertinti rimtai ir atsižvelgti į atsakingų tarnybų įspėjimus.

Būna po 18 per metus

„Tai – tarsi trečios kategorijos uraganas, į kurį įmaišyta daug sniego“, – lietuviškame tekste cituojama Erio apygardos šerifo biuro viršininko Timo Carney’io laikraščiui „The Buffalo News“ išsakyta mintis.

Ir retoriškai klausiama: „Ar kam nors tai skamba natūraliai? Ne. Tai nėra natūralu. Tai – ne gamta. Tai – nuo pradžios iki galo sukonstruota, sensacingai surežisuota žiniasklaidos ir tarnauja pasaulinio elito darbotvarkėms.“

Istorine pavadinta žiemos audra pareikalavo mažiausiai 61 gyvybės ir sukėlė chaosą didelėje šalies dalyje. Vėjo, sniego, šalčio ir staigių užšalimų derinys tapo dideliu galvos skausmu keliautojams – buvo atšaukta tūkstančiai skrydžių. Vienu metu iki 1,7 mln. vartotojų Rytinėje pakrantėje neturėjo elektros.

Čia galima pamatyti palydovais užfiksuotus Elliotto vaizdus.

Audra tęsėsi nuo Didžiųjų ežerų greta Kanados iki Rio Grandės upės, tekančios palei sieną su Meksika. Meteorologų žodžiais, sniegui atkeliavus nuo šiaurės vakarų, ties Didžiaisiais ežerais susiformavo vadinamasis sprogstamasis ciklonas, kai staiga sumažėja slėgis ir šalta oro masė susiduria su šiltu oru, todėl kilo itin smarkios pūgos.

Žemiausiai – iki -50 laipsnių Farenheito (-46 laipsnių Celsijaus) – temperatūra nukrito Montanoje. Daugiausia – apie metrą – prisnigo Niujorko valstijoje. Stipriausias vėjo gūsis – maždaug 243 km/h – buvo užfiksuotas Naujajame Hampšyre.

Internete – pavyzdžiui, tinklalapyje „Weather Underground“, galima rasti detalų aprašymą, kaip stiprus snygis, keliaudamas per šalį, po truputį virto į audrą, kol prieš pat didžiąsias metų šventes susiformavo sprogstamasis ciklonas. Nei šiame, nei kituose tekstuose nenurodyta, kad prie šio gamtos reiškinio būtų prisidėjęs žmogus.

Frazė „ciklonas-bomba“ – taip apibūdinamos galingos žemo slėgio sistemos, sparčiai stiprėjančios, dažnai lydimos gausaus sniego ir stipraus vėjo, – žiemą vartojama vis dažniau. Jos taip vadinamos ne siekiant šokiruoti ar patraukti dėmesį.

Meteorologijoje yra terminas „bombogenezė“, kuris apibūdina reiškinį, kai žemo slėgio sistemos centrinis slėgis per 24 valandas sumažėja bent 24 milibarais. Prieš penkerius metus žiemos audra „Grayson“ vakarinėje Atlanto vandenyno dalyje sustiprėjo sparčiausiu iki šiol užfiksuotu greičiu – per parą jos stiprumas sumažėjo maždaug 59 milibarais iki 950.

Kitaip tariant, audra stiprėja sparčiai, o tai gali sukelti sunkesnius padarinius nei įprasta audra. Kuo žemesnis slėgis audroje, tuo ji intensyvesnė, o kuo didesnis slėgio skirtumas tam tikroje teritorijoje, tuo stipresni vėjai.

Ekrano nuotr. iš rumble.com/Internete aiškinama, esą sniego audra Elliottas buvo sukurta specialiai
Ekrano nuotr. iš rumble.com/Internete aiškinama, esą sniego audra Elliottas buvo sukurta specialiai

Šie reiškiniai nėra retenybė. Užpernai tyrime, kuriam vadovavo Robertas Fritzenas iš Šiaurės Ilinojaus universiteto, buvo nustatyta, kad 1979–2019 m. apie 7 proc. visų netropinių žemo slėgio sistemų prie Šiaurės Amerikos buvo kaip tik sprogstamieji ciklonai. Jų susidarydavo vidutiniškai apie 18 per metus, dažniausiai – rytuose.

Čia „ciklonas-bomba“ susidaro dėl didelio temperatūros skirtumo, dažniausiai – tarp šaltos žemyninės oro masės ir šilto Atlanto vandenyno paviršiaus (pavyzdžiui, kai šaltas oras iš Kanados veržiasi į pietus kartu su šiltais Golfo srovės vandenimis). Esant tokiam temperatūros kontrastui, galingas, stiprėjantis srauto trikdymas verčia orą kilti aukštyn, pradėdamas bombogenezės procesą.

„Weather Underground“ priminė keletą ankstesnių sprogstamųjų ciklonų pavyzdžių.

Saulės netemdys

Didžioji paranormal.lt straipsnio dalis skirta geoinžinerijai: „O tiems, kurie iš karto sako, kad „visa tai jau yra buvę“, galbūt reikėtų pagalvoti, kad pasaulinės klimato geoinžinerijos operacijos, įskaitant chemines debesų sėjos operacijas, vykdomos jau daugiau nei 70 metų ir per tą laiką buvo nuolat didinamos.“

Lapkritį J.Bideno administracija esą viešai pripažino, kad kartu su milijardieriumi filantropu Billu Gatesu rengia prieštaringai vertinamą saulės geoinžinerijos planą.

Baltieji Rūmai iš tiesų užsimojo ištirti, ar aerozoliai stratosferoje padėtų kovoti su klimato kaita. Mat jie, pavyzdžiui, sieros dioksidas, gali iš dalies atspindėti saulės spinduliuotę atgal į kosmosą. Penkerių metų planą patvirtino Kongresas, įgyvendina Mokslo ir technologijų politikos biuras bei Energetikos departamentas.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Anglies dvideginio išmetimas į atmosferą
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Anglies dvideginio išmetimas į atmosferą

Ketinimai buvo aptarti ir su B.Gatesu. Gandai, esą verslininkas rengiasi į atmosferą pripurkšti dujų ir taip užtemdyti saulę, sklido jau prieš porą metų. Tuomet žiniasklaidoje pasirodė pranešimų apie Harvardo universiteto (JAV) mokslininkų idėją silpninti saulės spindulių poveikį ir taip kovoti su klimato kaita.

Kadangi temperatūra Žemėje kyla, o pastangos riboti su klimato kaita siejamas emisijas greitų rezultatų neatneš, mokslininkai sugalvojo stratosferoje paskleisti aerozolių. Šie atspindėtų Saulės šviesą ir šilumą, taip sumažindami temperatūrą Žemėje.

„SCoPEx“ (angl. Stratospheric Controlled Perturbation Experiment) pavadintą projektą įgyvendinantys mokslininkai nusprendė pirmiausiai imtis kompiuterinių simuliacijų, kurios turėtų padėti aiškiau apibrėžti galimus pavojus ir naudą. Po jo suplanuotas eksperimentas, kurio metu balionas su specialia įranga pakiltų į didžiulį aukštį ir ten atliktų įvairius matavimus, susijusius su cheminėmis reakcijomis.

VIDEO: „SCoPEx“ – mokslinis projektas, kuriuo siekiama patikrinti, ar aerozolių purškimas į stratosferą padėtų kovoti su klimato kaita

Projekte figūruoja vienas iš kompanijos „Microsoft“ įkūrėjų B.Gatesas – jis skyrė lėšų tyrimams.

Sensacingos antraštės kiek iškreipė „SCoPEx“ idėją. Projekto tikslas nėra ką nors užtemdyti. Pradinis planas buvo išmesti į orą nedidelį kiekį (apie 1 kg) kalcio karbonato – paprasčiausios kreidos, paskleisti ją toli šiaurėje, maždaug 20 km aukštyje ir taip sukurti 900 m ilgio bei 90 m pločio debesį.

Taip pat skaitykite: Taip, B.Gatesas finansuoja Saulės prislopinimo tyrimus, ne, milijardierius nenori jos užtemdyti

Eksperimento metu surinkti duomenys padėtų kompiuteriams, kurie simuliuoja saulės spinduliavimo valdymą ir modeliuoja galimus realios geoinžinerijos pavojus.

„Debesų sėja“ gelbsti nuo sausros

Mokslininkai nesutaria, ar geoinžinerijos rizika yra didesnė už naudą, daugiausia dėl to, kad dar trūksta informacijos šia tema.

Geoinžinerija yra sąmoningas didelio masto įsikišimas į natūralias Žemės sistemas siekiant valdyti aplinką ir iš dalies kompensuoti kai kuriuos klimato kaitos padarinius.

Ekrano nuotr. iš climate.nasa.gov/Čia pavaizduota vidutinė Žemės temperatūra 2013-2017 m., palyginti su 1951-1980 m. baziniu vidurkiu. Geltonos, oranžinės ir raudonos spalvos žymi regionus, kuriuose tapo šilčiau.
Ekrano nuotr. iš climate.nasa.gov/Čia pavaizduota vidutinė Žemės temperatūra 2013-2017 m., palyginti su 1951-1980 m. baziniu vidurkiu. Geltonos, oranžinės ir raudonos spalvos žymi regionus, kuriuose tapo šilčiau.

Įvairius geoinžinerijos metodus galima suskirstyti į dvi kategorijas: saulės spinduliuotės valdymą (angl. Solar Radiation Management (SRM) ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų šalinimą (Greenhouse Gas Removal / Carbon Dioxide Removal, GGR/CDR).

Taip pat skaitykite: Anglies dvideginio – rekordinis kiekis, bet melagienų kūrėjai problemos nemato

Bet šie metodai pasižymi tokiomis skirtingomis geofizinėmis savybėmis, kad Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija atsisakė vieno apibendrinančio termino.

Minėta „debesų sėja“ yra (angl. cloud seeding) yra orų modifikavimo metodas, siekiant pakeisti kritulių kiekį arba pobūdį, kai atmosferoje paskleidžiamos tam tikros medžiagos (sidabro jodidas, vadinamasis sausas ledas ir pan.). Paprastai siekiama padidinti kritulių kiekį, taip pat – krušai sumažinti.

Prieš porą metų mažiausiai aštuonios JAV valstijos naudojo šį metodą, bandydamos sustabdyti didžiulę sausrą.

Straipsnyje taip pat rašoma: „Neseniai išplatintame vaizdo įraše B.Gatesas savo artimiausiam ratui prisipažįsta, kad „švari energija“ yra apgaulė ir klimato krizės neišsprendžia.“

Taip pat skaitykite: Melagienų kūrėjai apvertė Billo Gateso žodžius apie klimato kaitą aukštyn kojom

Tai irgi netiesa – prieš keletą metų pasakyti filantropo žodžiai buvo ištraukti iš konteksto. Jis kalbėjo priešingai – kad dabartinių priemonių kaip tik nepakanka

Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis