Nuo 2022 metų tiek Europoje, tiek ir kitose pasaulio šalyse labai sparčiai plito 2-ojo tipo b raupų virusas, o nuo nuo 2023 m. pabaigos Kongo Demokratinėje Respublikoje ėmė plisti ir 1-ojo tipo atmaina.
Visa tai gimdo daugybę sąmokslo teorijų, kuriomis internete nuolat dalijasi skiepų priešininkų grupės.
Šįkart prisiminta poros metų senumo publikacija, kurioje pateikiamas pseudomokslinių melagienų kratinys, siekiant įrodyti, kad b raupai tėra juostinė pūslelinė, kurią masiškai suaktyvino žmonių imunitetą tariamai susilpninusi vakcinacija nuo COVID-19.
Skirtingi sukėlėjai
B raupus sukelia virusas, priklausantis orthopoxvirus giminei. Šia liga žmonės gali užsikrėsti nuo sergančių gyvūnų, taip pat – nuo sergančių žmonių artimo fizinio kontakto metu, per sąlytį su virusu užkrėsta medžiaga.
Taip pat skaitykite: Internautų dėmesį patraukė naujas virusas: ar tikrai b raupus sukelia COVID-19 skiepai?
Pūslelinę (ir vėjaraupius) sukelia varicella zoster virusas (VZV, dar žinomas kaip herpesvirusas). Kaip Vokietijos portalui DW paaiškino Johnso Hopkinso Bloombergo visuomenės sveikatos mokyklos mikrobiologė ir imunologė Kari Moore Debbink, šių dviejų ligų sukėlėjai priklauso skirtingoms virusų grupėms.
„Nors abu virusai gali lemti panašius simptomus, įskaitant bėrimą, karščiavimą, limfmazgių padidėjimą ir blogą savijautą, kiekvieno sukeliami bėrimai pasižymi skirtingomis savybėmis, todėl juos galima atskirti pagal išvaizdą ir simptomus“, – aiškino mokslininkė.
Pritempti argumentai
Melagienoje siūloma palyginti žemėlapius ir taip įsitikinti, kad beždžionių raupai – skiepų nuo COVID-19 sukelta komplikacija.
„Iš kur žinome, kad beždžionių raupai yra Covid-19 vakcinos sukeltos juostinės pūslelinės ir kitų negalavimų priedanga?
Pirmiausia pažvelkite į šiuos du žemėlapius. Viename iš jų pavaizduotos šalys, kuriose nuo 2022 m. gegužės mėnesio PSO buvo pranešta apie „beždžionių raupų“ atvejus, o kitame – pagrindinis „Pfizer Covid-19“ injekcijos „Covid-19“ pasiskirstymas pagal šalis“, – tvirtinama pseudomoksliniame straipsnyje.
Tačiau geografinis aspektas sąmokslo teorijos kūrėjams kiša koją – COVID iRNR vakcinos buvo naudojamos visame pasaulyje, b raupų atvejai paprastai nustatomi konkrečiose Afrikos šalyse, o už šių regionų ribų atvejų yra nedaug.
Todėl geografinio ryšio tarp COVID iRNR vakcinos naudojimo ir b raupų atvejų tiesiog nėra.
Nesusiję su vakcinomis
Pasak infekcinių ligų specialistų, b raupai nesusiję su jokiomis COVID-19 vakcinomis. Jose nėra gyvų virusų, todėl neįmanoma, kad ši liga galėtų būti šalutinis skiepų poveikis.
Pirmą kartą ši infekcija žmonėms buvo nustatyta Kongo Demokratinėje Respublikoje dar 1970 m., taigi likus pusei amžiaus iki pirmų COVID-19 atvejų ir vakcinų nuo šios ligos.
Jeilio medicinos universiteto infekcinių ligų specialistas daktaras Scottas Robertsas dienraščiui „USA Today“ teigė, jog b raupai nėra kurios nors vakcinos šalutinis poveikis, ir šiam teiginiui pagrįsti nėra jokių klinikinių tyrimų įrodymų.
Johnso Hopkinso Bloombergo visuomenės sveikatos mokyklos mikrobiologė ir imunologė Kari Moore Debbink naujienų portalui DW nurodė, jog nėra ir geografinio ryšio tarp COVID-19 vakcinos bei b raupų.
„COVID iRNR vakcinos buvo naudojamos visame pasaulyje, b raupų atvejai paprastai nustatomi konkrečiose Afrikos šalyse, o už šių regionų ribų atvejų yra nedaug. Todėl nėra geografinio ryšio tarp COVID iRNR vakcinos naudojimo ir b raupų atvejų“, – aiškino ji.
Vanderbildo universiteto medicinos centro Nešvilyje (JAV) infekcinių ligų profesorius Williamas Schaffneris laikėsi panašios nuomonės: „Tai – du visiškai skirtingi virusai ir, žinoma, vakcina nuo COVID-19 neturi nieko bendra su b raupais.“
Imuniteto nesilpnina
COVID-19 vakcina nesusilpnina žmogaus imuninės sistemos. Paskiepijus žmogų, jo imuninė sistema geriau apsisaugo nuo vėlesnių infekcijų.
Vilniaus universiteto (VU) Gyvybės mokslų centro profesorė Aurelija Žvirblienė, portalui lrt.lt komentuodama gandus, neva vakcinos nuo COVID-19 galėtų neigiamai paneigti žmogaus imunitetą ar net jį susilpninti, paaiškino, kad tokie teiginiai neatitinka tiesos.
„Skiepai nuo COVID-19 tikrai niekaip negali paveikti, pavyzdžiui, sergamumo gripu arba kitais kvėpavimo takų virusais, nes kiekvienu atveju tas imuninis atsakas formuojasi specifiškai prieš konkretų ligos sukėlėją“, – aiškino A.Žvirblienė.
Ji pridūrė, kad vakcina nuo COVID-19 „nėra kažkuo išskirtinė, kad nualintų imuninę sistemą“. Į ją reikėtų žiūrėti kaip į bet kokį medicininį preparatą – pasak ekspertės, „jie turi būti naudojami taip, kaip reikia, ir tada, kada reikia“, tuomet jokio neigiamo poveikio žmogus nepatirs.
Plačiau skaitykite: Ką daryti, kad mūsų imuninė sistema būtų atsparesnė ligoms?
Imunitetas – tai sudėtinga organizmo apsauginių mechanizmų visuma, kurių darnaus veikimo dėka organizmas geba apsiginti nuo „svetimų ląstelių“ (bakterijų, virusų, grybelių ir kitų) bei sunaikinti pakitusias arba jau žuvusias ląsteles.
Anot mokslininkų, imuninė organizmo apsauga yra sudėtingas procesas, tačiau daugybė veiksnių, su kuriais susiduriame kasdien, gali veikti ir silpninti jį.
Pavyzdžiui, vartojami antibiotikai, tabakas, alkoholis, narkotinės medžiagos, nuolatinis stresas, vitaminų ir mikroelementų trūkumas, nepilnavertė mityba, miego trūkumas neigiamai veikia mūsų organizmo gynybinę veiklą.
Tačiau nėra jokių mokslinių įrodymų, galinčių pagrįsti teiginį, kad imunitetą silpnintų skiepai, priešingai, – jie gali apsaugoti organizmą nuo sunkių ligų ar jų komplikacijų.
Kaip susiję su pūsleline?
Platinamoje melagingoje publikacijoje prie realių mokslinių atradimų pridedamos jokio pagrindo neturinčios išvados.
„Oficialūs vyriausybės duomenys ir konfidencialūs „Pfizer“ dokumentai tvirtai rodo, kad „Covid-19“ injekcija gali reaktyvuoti miegantį vėjaraupių ar herpeso virusą dėl bauginančios žalos imuninei sistemai“, – tvirtinama straipsnyje.
Išties, pūslelinė gali „nubusti“ dėl vakcinacijos, tačiau tai įvyksta ne dėl to, kad yra pažeidžiama imuninė sistema.
2022 m. moksliniame žurnale „Journal of the European Academy of Dermatology and Venereology“ publikuotame tyrime buvo nustatyta, jog varicella zoster virusas (VZV, dar žinomas kaip herpesvirusas), kuris sukelia pūslelinę ir vėjaraupius, retais atvejais gali būti reaktyvuotas skiepijant.
Tyrimas taip pat parodė, kad asmenims, skiepytiems įvairiomis COVID-19 vakcinomis, padidėja juostinės pūslelinės protrūkių rizika.
Tais pačiais metais buvo atlikta analizė, siekiant išsiaiškinti ryšį realiomis sąlygomis.
Duomenų bazėje buvo atrinkti duomenys apie dvi pagal amžių, sveikatos būklę ir kitus parametrus panašias asmenų grupes – kiekvienoje jų buvo 1 095 086 pacientai.
Skiepytųjų grupėje 2204 tiriamiesiems juostinė pūslelinė išsivystė per 60 dienų po COVID-19 vakcinacijos, o nevakcinuotų grupėje 1223 pacientams juostinė pūslelinė buvo diagnozuota per 60 dienų po apsilankymo klinikoje dėl bet kokios kitos priežasties (t. y. ne dėl vakcinacijos).
Apskaičiuota, kad rizika susirgti juostine pūsleline I ir II grupėms atitinkamai yra 0,20 proc. ir 0,11 proc.
Rizika – turintiems problemų dėl imuniteto
Ekspertai pabrėžia, kad autoimuninėmis uždegiminėmis reumatinėmis ligomis sergantiems pacientams dėl susilpnėjusio imuniteto yra didesnė VZV reaktyvacijos rizika.
Kaip portalui manodaktaras.lt paaiškino gydytoja dermatovenerologė med. m. dr. Jurgita Karčiauskienė, juostinė pūslelinė (herpes zoster) – tai vėjaraupių viruso Varicella zoster, priklausančio herpes virusų šeimai, sukeliama infekcinė liga.
Persirgus vėjaraupiais, dažniausiai šis virusas iš odos keliauja į nugaros smegenų nervinius mazgus ir lieka neaktyvus visą gyvenimą.
Pasak Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų gydytojos infektologės Elžbietos Matulytės, juostinės pūslelinės virusas negali atsirasti dėl skiepų nuo koronaviruso.
Ji pasakojo, kad užsikrėsti šiuo virusu galima oro-lašiniu keliu arba kontaktiniu, tačiau pastarasis – gerokai retesnis.
E.Matulytė pabrėžė, kad dažniausiai šia liga serga vyresni nei 60 metų amžiaus asmenys, sergantys ŽIV infekcija, onkologinėmis, autoimuninėmis ligomis, po organų persodinimo.
15min verdiktas: melas. B raupai nėra susiję su COVID-19 vakcina.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
