Pirmas faktas: daugiau nei du trečdaliai D.Trumpo teiginių per JAV prezidento rinkimų kampaniją neatitiko tikrovės. Kitaip tariant, buvo melagingi.
Antras faktas: klaidingais teiginiais švaistėsi ir demokratų kandidatė Hillary Clinton, tačiau tai darė kur kas rečiau. Daugelis jos pasisakymų su faktine realybe neprasilenkė.
Trečias faktas: nepaisant tokių skirtumų, prezidento rinkimus laimėjo D.Trumpas, pagal rinkikų balsus savo varžovę kone nušlavęs visose svarbiausiose svyruojančiose JAV valstijose.
Kodėl? Ar faktai rinkėjams dar svarbūs? Jei nebe, ar dar turi prasmės politikų ir politinių partijų teiginių tikslumo tikrinimas?
„Tikrai taip, mes, faktų tikrintojai, nė negalvojame nuleisti rankų. Dabar labai daug žmonių skundžiasi internete paplitusiomis klastotėmis. Mes jus girdime ir prieš jas kovosime faktais“, – 15min teigė „PolitiFact“ vadovas A.Sharockmanas.
Tiesa – ne vienintelis kriterijus
– Aaronai, tai buvo pirmieji JAV prezidento rinkimai, kuriuose faktų tikrinimas išsiskyrė kaip reiškinys. Tačiau D.Trumpas, kuris melavo daug dažniau nei H.Clinton, nugalėjo. Kaip tai paaiškinti?
– Taip, reikia išskirti kelis dalykus. Pirma, būtų naivu manyti, kad žmonės renkasi, už ką balsuoti, remdamiesi vien kandidato tikslumu ir sąžiningumu. Rinkėjams svarbu daug dalykų.
Jie gali būti vienokios nuomonės apie šaunamųjų ginklų įsigijimą ir pasirinkti kandidatą, kuris mano taip pat. Jie gali turėti konkrečią poziciją dėl abortų – ar jie turėtų būti legalūs, ar ne. Žinoma, balsuojama ir pagal partines linijas. Galiausiai jie gali balsuoti už kandidatą, su kuriuo tiesiog išgertų alaus.
Žmonės net nekreipia daug dėmesio į detales, kurios galbūt klaidingos, jei jiems patinka platesnė kandidato pozicija.
Tikiuosi, kad tikslumas ir sąžiningumas yra vienas kriterijų. Tačiau būtų kvaila manyti, kad tai vienintelis ir netgi pats svarbiausia kriterijus. Kita vertus, mūsų „PolitiFact“ apsilanko rekordiškai daug žmonių, tad žinome, kad dėmesio sulaukiame.
Žmonės net nekreipia daug dėmesio į detales, kurios galbūt klaidingos, jei jiems patinka platesnė kandidato pozicija.
Poveikį išties padarėme, bet ne viskas taip paprasta, juk balsavo daugiau nei 100 milijonų amerikiečių
Antra, statistika neleis sumeluoti, kad daugiau žmonių iš tiesų balsavo už H.Clinton (1,5 mln. amerikiečių daugiau, – red.) negu už D.Trumpą. Tad sakyti, kad meluojantis kandidatas buvo populiaresnis, nėra visiškai tikslu.
Vis dėlto mums, faktų tikrintojams, reikia visuomenei suteikti kuo daugiau objektyvios ir tikslios informacijos, o tada žmonės su ta informacija lai daro ką nori. Tikrai nesiekiame pakeisti jų nuomonės. Mes tiesiog kasdien atidžiai tiriame, ką kalba kandidatai, ir taisome juos, jei jie neteisūs.
Informaciniai šuliniai
– Šališki ir patys rinkėjai. Daugelis jų yra tvirtai įsikibę vienų ar kitų pažiūrų, pozicijų ir tarsi apeina faktų tikrinimą. Esą „jis ne tai turėjo omenyje“, arba „nepriimkite to tiesiogiai“. „Patikrinimo šališkumo“ principas šiemet akivaizdus, nemanote? Žmonės ieško informacijos, kuri patvirtina jų nuomonę, ir gyvena savotiškuose burbuluose.
– Visiškai sutinku. Pora dalykų. Pirma, nėra jokios abejonės, kad egzistuoja informaciniai šuliniai (echo chambers, – red.) – žmonės sukiojasi aplink panašius į save socialiniuose tinkluose, baruose, restoranuose. Ir tada pasaulį mato pro kolektyvinius akinius, o kitokį požiūrį ignoruoja. To netrūksta abiejose pusėse.
Antra, JAV iš tiesų nepasitikima žiniasklaida. Kai kuriems žmonėms atrodo, kad mes, rašydami, kad D.Trumpas pamelavo, siekiame jam pakenkti. Jie galvoja, kad D.Trumpas yra teisus ir kad mes norime padėti H.Clinton. Tai pasaulis, kuriame rinkimai neabejotinai suklastoti.
Mūsų žanro žurnalistikoje yra daug dalykų, kuriuos galima daryti geriau. Reikia pasiekti kuo daugiau žmonių, be to, būtų smagu, kad daugiau žmonių suprastų, ką mes darome, ir mumis labiau pasitikėtų.
Galiausiai iš tiesų reikėtų tikrinti absoliučiai visus. Čia, „PolitiFact“ mes taip ir darome, bet galėtų pasistengti ir kiti. Reikėtų, kad nė vienas politikas nebūtų neliečiamas ir kad žmonės suprastų, jog neliečiamųjų nėra.
Per šią rinkimų kampaniją vienas iššūkių ir buvo tai, kad D.Trumpas, jei atvirai, kalbėjo labai daug ir pasakė daugybę nesąmonių. Jos atsidūrė mūsų tinklalapyje, o tada žmonės galėjo galvoti: „Oho, jie tokie šališki.“
Taip, taip galėjo atrodyti, bet ne dėl to, kad mes nesistengėme tikrinti H.Clinton pareiškimų. Ne, tiesiog D.Trumpas pykosi su faktais.
JAV turime dvipartinę sistemą, tad sunku prasiveržti. Kai vieniems sekasi, kitiems nesiseka. Tad politika yra tapusi sportu, kai sergama už savo komandą. Tai irgi svarbu.
Iš „Facebook“ prašo atsakomybės
– Apie 50 proc. amerikiečių naujienas skaito „Facebook“ ir „Twitter“. Šie tinklai dabar kritikuojami dėl akivaizdžių klastočių ir melo kūrėjams suteikiamos laisvės. Ar čia įmanoma rasti erdvės faktų tikrinimui?
– Ta kritika visiškai pagrįsta. Esu tikras, kad „Facebook“ yra informacijos skleidėjas, kuris privalo turėti tokią pat atsakomybę kaip ir bet kurios kitos žiniasklaidos organizacijos. „Facebook“ turėtų rūpėti, kad vartotojai gautų tiksliausią ir objektyviausią informaciją.
Tinklas privalo daryti, ką gali. Tinklo naujienų srautas turėtų būti kuo įmanoma tikslesnis. Aišku, yra skirtumas tarp klastočių, sufabrikuotų žinių ir tarp apgaulingų žinių. Pastarosios nebūtinai yra klastotės. Pastarųjų pavyzdys galėtų būti išgalvotos citatos, kurios niekada neegzistavo. Jų tiesiog nėra.
„Facebook“ turėtų rūpėti, kad vartotojai gautų tiksliausią ir objektyviausią informaciją.
O apgaulingos naujienos yra iš patikimo šaltinio paimtas gabalas, iš kurio tuomet daromos toli siekiančios ir visiškai nepagrįstos išvados. Pavyzdžiui, Infowars.com dažnai taip klaidina skaitytojus.
Klastočių „Facebook“ yra begalė, tad tinklas nebegali tiesiog pasyviai stebėti to, kas darosi. Vis dėlto pirmiausia susitvarkyti su klastotėmis. O dėl apgaulės... Yra daug niuansų. Kaip su satyra? Kaip su dezinformacijos kūrėjais, kurie teigia, kad kuria satyrą? Sprendimai labai svarbūs ir per vieną dieną atsakymų nerasime. Ne apie smulkmenas kalbame.
– Kai kalbėjomės vasarą, minėjote tinklalapį „Breitbart“ kaip propagandos pavyzdį. O dabar buvęs portalo vadovas Stephenas Bannonas greičiausiai dirbs Baltuosiuose rūmuose.
– Tikrai, tai neįtikėtina. Žiūrėsime, kas bus. Dabar mes jau surinkome ir paskelbėme absoliučiai visus D.Trumpo duotus pažadus. Stebėsime, kaip jie vykdomi. Juk D.Trumpas tiesiog siekė laimėti rinkimus ir kalbėjo kone bet ką. Bus įdomu, ar tie pažadai bus įvykdyti.
