Šiemet darbininkai iš etninės nevarų grupės, užbaigę ir išpuošę naują penkių aukštų namui prilygstantį vežimą, viliasi gerų laikų. Sekmadienį į mėnesį truksiančią kasmetinę procesiją išgabentas 15 metrų aukščio medinis vežimas turi pamaloninti dievus, kad šie nepašykštėtų lietaus, derliaus ir klestėjimo žmonėms.
„Turime pastatyti jį stiprų, kad jis nesugriūtų. Jei vežimui kas nors nutiks, šalį ištiks nesėkmė“, – sakė vežimų statytojų dinastijos palikuonis Krishna Dangolas.
Rato Mačindranato festivalis, kurio metu hinduistai ir budistai už dviejų storų virvių tempia vežimą siauromis Katmandu priemiesčio Patano gatvelėmis, vyksta prieš musonų sezoną – labai svarbų šalyje, kur dauguma gyventojų tebėra priklausomi nuo žemės ūkio.
Manoma, kad šiemet vežimas tampomas jau 1 350-us metus. Raštuose nėra jokių užuominų, kada atsirado ši tradicija, bet iš kartos į kartą perduodamos su ja susijusios istorijos ir vežimo statymo bei tempimo įgūdžiai.
Raštuose nėra jokių užuominų, kada atsirado ši tradicija, bet iš kartos į kartą perduodamos su ja susijusios istorijos ir vežimo statymo bei tempimo įgūdžiai.
Vežimo važiuoklė yra tik nedidelio sunkvežimio pločio, o jo keturių milžiniškų medinių ratų skersmuo dukart viršija žmogaus ūgį. Ant ratų išpieštos didžiulės akys.
Nėra jokio vairo ar stabdžių, tad vyrai, norėdami pasukti vežimą arba jį sustabdyti, meta po ratais medines trinkas.
Tikintieji rikiuojasi gatvių pakraščiuose ir meldžiasi, vežimui keliaujant per jų rajoną. Dievybei Mačindranatui, kurio atvaizdas padaromas iš molio ir nudažomas raudonai, žmonės aukoja gėlės, saldumynus ir vaisius. Išplėstinės šeimos renkasi puotoms.
Legenda sako, jog maždaug VII amžiuje Katmandu slėnį ištiko didžiulė sausra ir žmonės tikėjo, kad ši raudona dievybė gali sugrąžinti lietų. Karalius Narendra Devas drauge su vienu dvasininku ir valstiečiu nuvyko į dabartinį Asamą Indijoje ir parsivežė Karunamają – atjautos dievą. Dabar jis žmonių vadinamas Rato Mačindranatu.
Iš kartos į kartą trys vyrų grupės kiekvieną pavasarį surenka vežimą.
„Mano tėvas ir senelis statydavo vežimą, ir du sūnūs taip pat stato vežimą. Dirbame dievams, kad prišauktume sėkmę šalies žmonėms“, – sakė 63 metų K.Dangolas. Jo protėviams būdavo užmokama grūdais, o dabar vyrai gauna tik maždaug 30 eurų atlygį.
Paskutinė festivalio diena būdavo skiriama karaliui, bet 2008-aisiais monarchija buvo panaikinta ir šią tradiciją tęsė prezidentas.
