Metinė prenumerata tik 6,99 Eur. Juodai geras pasiūlymas
Išbandyti

Melsdamiesi už klestėjimą nepaliečiai tęsia senovinę tradiciją

Kai praėjusį kartą per Nepalo Rato Mačindranato festivalį milžiniškas apeiginis vežimas patyrė avariją, dalyviai žinojo, kad nutiks kažkas bloga. Po kelių mėnesių, 2005 metų vasarį, tuometis karalius Gyanendra užgrobė absoliučią valdžią, ir šią Himalajų valstybę apėmė politiniai neramumai, komunistinis sukilimas bei ekonomikos nuosmukis.
Rato Mačindranato festivalis Nepale
Melsdamiesi už klestėjimą nepaliečiai tęsia senovinę tradiciją / TT NYHETSBYRÅN
Temos: 2 Himalajai Nepalas

Šiemet darbininkai iš etninės nevarų grupės, užbaigę ir išpuošę naują penkių aukštų namui prilygstantį vežimą, viliasi gerų laikų. Sekmadienį į mėnesį truksiančią kasmetinę procesiją išgabentas 15 metrų aukščio medinis vežimas turi pamaloninti dievus, kad šie nepašykštėtų lietaus, derliaus ir klestėjimo žmonėms.

„Turime pastatyti jį stiprų, kad jis nesugriūtų. Jei vežimui kas nors nutiks, šalį ištiks nesėkmė“, – sakė vežimų statytojų dinastijos palikuonis Krishna Dangolas.

Rato Mačindranato festivalis, kurio metu hinduistai ir budistai už dviejų storų virvių tempia vežimą siauromis Katmandu priemiesčio Patano gatvelėmis, vyksta prieš musonų sezoną – labai svarbų šalyje, kur dauguma gyventojų tebėra priklausomi nuo žemės ūkio.

Manoma, kad šiemet vežimas tampomas jau 1 350-us metus. Raštuose nėra jokių užuominų, kada atsirado ši tradicija, bet iš kartos į kartą perduodamos su ja susijusios istorijos ir vežimo statymo bei tempimo įgūdžiai.

Raštuose nėra jokių užuominų, kada atsirado ši tradicija, bet iš kartos į kartą perduodamos su ja susijusios istorijos ir vežimo statymo bei tempimo įgūdžiai.

Vežimo važiuoklė yra tik nedidelio sunkvežimio pločio, o jo keturių milžiniškų medinių ratų skersmuo dukart viršija žmogaus ūgį. Ant ratų išpieštos didžiulės akys.

Nėra jokio vairo ar stabdžių, tad vyrai, norėdami pasukti vežimą arba jį sustabdyti, meta po ratais medines trinkas.

Tikintieji rikiuojasi gatvių pakraščiuose ir meldžiasi, vežimui keliaujant per jų rajoną. Dievybei Mačindranatui, kurio atvaizdas padaromas iš molio ir nudažomas raudonai, žmonės aukoja gėlės, saldumynus ir vaisius. Išplėstinės šeimos renkasi puotoms.

Legenda sako, jog maždaug VII amžiuje Katmandu slėnį ištiko didžiulė sausra ir žmonės tikėjo, kad ši raudona dievybė gali sugrąžinti lietų. Karalius Narendra Devas drauge su vienu dvasininku ir valstiečiu nuvyko į dabartinį Asamą Indijoje ir parsivežė Karunamają – atjautos dievą. Dabar jis žmonių vadinamas Rato Mačindranatu.

TT NYHETSBYRÅN/Rato Mačindranato festivalio dalyviai
TT NYHETSBYRÅN/Rato Mačindranato festivalio dalyviai

Iš kartos į kartą trys vyrų grupės kiekvieną pavasarį surenka vežimą.

„Mano tėvas ir senelis statydavo vežimą, ir du sūnūs taip pat stato vežimą. Dirbame dievams, kad prišauktume sėkmę šalies žmonėms“, – sakė 63 metų K.Dangolas. Jo protėviams būdavo užmokama grūdais, o dabar vyrai gauna tik maždaug 30 eurų atlygį.

Paskutinė festivalio diena būdavo skiriama karaliui, bet 2008-aisiais monarchija buvo panaikinta ir šią tradiciją tęsė prezidentas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Tyrimas: lietuviams planuojant kalėdinio stalo meniu svarbiausia kokybė bei šviežumas
Reklama
Jasonas Stathamas perima „World of Tanks“ tankų vado vaidmenį „Holiday Ops 2025“ renginyje
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos