#MelųMaišelis. Ko siekiama COVID-19 sąmokslo teorijomis ir kaip apsiginti?

Kas transliuojama?

Svetainėje „Geopolitica.ru“, kurioje daugiausiai reiškiasi Kremliaus imperializmo ir fašizmo ideologas Aleksandras Duginas, anglų kalba skelbiamame tekste platinama naujiena, kad buvęs Vladimiro Putino padėjėjas, ekonomistas ir Rusijos Mokslų akademijos akademikas Sergejus Glazjevas yra įsitikinęs, jog koronavirusas yra JAV biologinis ginklas.

„Paveikslas yra puikiai pažįstamas ir primena 2014 metus. Tie patys naudos gavėjai – finansiniai spekuliantai. Tie patys dirigentai iš anapus vandenyno. Amerikiečiai turi pilną arsenalą biologinių ginklų. Tai yra JAV hibridinio karo, nukreipto prieš ekonominius sektorius, kurių jie nekontroliuoja, apraiška“, – per „Tsargrad“ televizijos kanalą esą aiškino S.Glazjevas. Tekste jis cituojamas kaip teigiantis, jog koronavirusas kaip biologinis ginklas naudojamas tam, kad pasaulyje būtų sumažintas gyventojų skaičius, ypač taikantis į Azijos gyventojus ir senjorus, kurie esą traktuojami tik kaip našta.

Latviškoje „Sputnik“ versijoje rusų kalba skelbiamas tekstas pavadinimu „Koronavirusas sukurtas Latvijoje? O kodėl gi ne“. Čia yra pateikiama gausybė sąmokslo teorijų apie tai, kad COVID-19 galbūt buvo sukurtas tam, kad būtų sustabdyti protestai Honkonge ar Geltonųjų liemenių akcijos Prancūzijoje.

Keliamas klausimas, kodėl Europos virusas prasidėjo būtent Italijoje, ir į tai atsakoma, kad galbūt taip siekiama atsikratyti pensininkų, kurie tapo nepakeliama našta šalies biudžetui. Kurpiamos pačios absurdiškiausios teorijos apie tai, kad COVID-19 yra puiki proga sukurti lyčių balansą, nes esą nuo viruso dažniau miršta vyrai ir tai gali būti naudinga feministėms. Įžvelgiama, kad pandemija gali būti naudinga Gretai Thunberg ir jos šalininkams, nes esą sustabdo lėktuvų keliones.

Taip bandoma išstumti racionalų argumentuotą mąstymą ir atverti duris sąmokslo teorijoms, kurias tiražuoja ir taip manipuliacinės įtakos siekia Kremlius.

Kalbama apie COVID-19 kaip galimą pretekstą nukelti Rygos miesto tarybos rinkimus, kad esą būtų užkirstas kelias juose triumfuoti prorusiškoms jėgoms. Galbūt ir būtų galima nurašyti visą šią rašliavą kaip nesėkmingą ironijos ir sarkazmo bandymą, tačiau visą pasakojimą perdengia pagrindinė peršama žinia – viskas vyksta neatsitiktinai, ieškokite to, kam šis virusas naudingas ir galbūt taip atrasite kaltuosius, kurie stovi už šios tragedijos. Taip bandoma išstumti racionalų argumentuotą mąstymą ir atverti duris sąmokslo teorijoms, kurias tiražuoja ir taip manipuliacinės įtakos siekia Kremlius.

Lietuviškasis „Sputnik“ variantas savo ruožtu paskelbė tekstą, klausiantį, ar „virusinė Rugsėjo 11-oji yra dar vienas Amerikos planas?“ Šiuo tekstu siekiama įpiršti mintį, kad Kinijoje koronavirusas galėjo atsirasti dėl JAV kariškių kaltės, o pats virusas galėjo būti sukurtas JAV laboratorijoje. Tekste manipuliuojama sąmokslo teorijomis apie tai, kad Rugsėjo 11-osios išpuoliai JAV ar Skripalių apnuodijimas Jungtinėje Karalystėje taip pat tebuvo surežisuoti įvykiai siekiant savų geopolitinių tikslų. Be to, išnaudojama dar KGB laikais sukurpta sąmokslo teorija apie tai, kad ir AIDS buvo sukurtas JAV laboratorijoje.

1985 metais KGB vykdytą operaciją „Infektion“ savo knygoje „Propagandos kerai. Šimtas nuomonės kontrolės metų“ detaliai aprašo Suomijos žurnalistas, propagandos tyrinėtojas Joonas Porsti. Anot jo, operacijos tikslas buvo sudaryti įvaizdį, kad ŽIV ir AIDS epidemiją paskleidė Merilendo valstijoje esanti JAV biologinio karo tyrimų laboratorija. Toks teiginys pirmą kartą buvo paskelbtas 1983 metais sovietams palankiame Indijos laikraštyje „Patriot“, kurį, kaip įtariama, finansavo KGB. Tuomet tekstą iš Indijos leidinio persispausdino sovietinis žurnalas „Literaturnaja gazeta“.

Straipsnyje buvo remiamasi Rytų Vokietijos Humboldto universitete dirbusiu biofiziku Jakobu Segalu, kuris pristatytas kaip prancūzų mokslininkas. Iš tiesų jo būta sovietų piliečio, kuris, nors ir dirbo biologijos laboratorijoje, neturėjo nieko bendro su virusų tyrimų, todėl nebuvo kompetentingas kalbėti šia tema.

Nors dezinformacija buvo paneigta, ji vis tik išplito ir devintojo dešimtmečio pabaigoje buvo paskelbta daugiau nei 60 valstybių 30 kalbų. Panašiai elgiamasi ir skleidžiant dezinformaciją, susijusią su COVID-19 – suvokiama, kad paneigimas ateina vėliau, o iki to laiko paskleista melaginga žinia gali paveikti sutrikusius, žemesnį informacinį ir medijų vartojimo raštingumą turinčius žmones, kurie ieško paprastų paaiškinimų sudėtingose situacijose. Kartu bandoma prastumti mintį, galbūt nereikia tikėti ir oficialiais paaiškinimais dėl kitų rezonansinių įvykių – pavyzdžiui, jau minėto Skripalių apnuodijimo.

Kodėl transliuojama?

Kodėl Kremlius skleidžia su koronavirusu susijusią dezinformaciją. Tam yra kelios priežastys:

• Skleisti antivakarietiškas nuotaikas tam, kad būtų kuo labiau sumažintas pasitikėjimas JAV, Europos Sąjunga, NATO;

• Kurstyti paniką tikslinėse visuomenėse, į kurias yra nukreipta dezinformacija taip mažinant pasitikėjimą tiek valstybės institucijomis, tiek patikimais informacijos šaltiniais, tiek profesionalų bei ekspertų žiniomis. Tokios dezinformacijos paveiktos visuomenės ar atskirtos grupės tampa dar labiau pažeidžiamos manipuliacijoms.

• Be to, siekiama identifikuoti tiek pažeidžiamas dezinformacijai grupes ir tai, kas labiausiai veikia vieną ar kitą tikslinę auditoriją, tiek galimus dezinformacijos sklaidos kelius ir būdus taip rengiant pajėgas tolimesniems dezinformacijos veiksmams.

Kaip apsiginti?

Pandemijai plintant pasaulyje, atsirado ir naujas terminas, kuriuo apibūdinamas ir masinis dezinformacijos plitimas – infodemija. Kaip saugotis nuo koronaviruso jau veikiausiai žinome visi – likti namie laikantis karantino, laikytis socialinės distancijos, kai būtinai reikia keliauti į parduotuvę, darbą ar kitur, dažnai plauti rankas bei vėdinti patalpas, neliesti veido ir t.t. –, tačiau kaip apsisaugoti nuo infodemijos?

Pasaulio ekonomikos forumo mokslo ir visuomenės programos vadovė Alice Hazelton pateikia rekomendacijas. Anot jos, svarbiausia yra:

• Atsakingai priimti nežinomybę. Virusas buvo identifikuotas tik 2019 metų gruodį, tad dar trūksta laiko, kad jis būtų tinkamai ištirtas mokslininkų. Būtent todėl mes dar ne viską suprantame apie šį virusą. Be to, mokslas pats savaime yra procesas, kuriam reikia laiko ir kartais tyrimai gali pateikti prieštaraujančias išvadas, kas yra normalu. Bet kuris geras mokslo žurnalistas stengsis kuo tiksliau nupasakoti jums tai, kokiu keliu mus kreipia išvados, tačiau perspės prieš tokių pareiškimų kaip „moksliniai duomenys įrodo“ vartojimą. Todėl verta būti skeptiška atžvilgiu tų, kurie pateikia tokias išvadas.

• Klausti, iš kur mus pasiekia informacija. Daug žmonių rašo apie mokslą arba informaciją, susijusią su mokslu. Tačiau ne kiekvienas, kuris tai daro, yra tinkamai apmokytas vertinti įrodymus, interpretuoti mokslinį žargoną ar analizuoti statistiką taip, kaip tai daro specializuoti moksliniai žurnalai. Būkite sąmoningi, kad informacija iš pirminio šaltinio galėjo būti perinterpretuota, pakeista ar kai kurie svarbūs aspektai net ignoruoti priklausomai nuo to, ką nori akcentuoti rašantis žmogus.

Jei tekste galite rasti citatų ar nuorodų į originalų šaltinį, tai veikiausiai yra geras ženklas, kad tai rašantis asmuo iš tiesų supranta ir analizavo pirminį šaltinį. Priklausomai nuo to, kas yra teigiama tekste, svarbu patikrinti, ar apie tai praneša ir kiti žiniasklaidos šaltiniai. Papildant ekspertę, šiuo atveju svarbu akcentuoti, kad Kremliaus dezinformacijos medžiagose nerasite jokių nuorodų į mokslinius šaltinius, pagrindžiančius dėstomą poziciją. Dažniausiai dėstoma pasiremiant pozicija „o kas galėtų paneigti, kad...“, kuri rašantįjį atpalaiduoja nuo pareigos pagrįsti savo teiginius. Šiuo atveju jis apsiriboja tik sąmokslo teorijų kurpimu.

• Klausti, kas paremia dėstomus teiginius? Idealiu atveju kalbant apie COVID-19 tyrimus, teiginiai turi būti paremti tyrimų autorių komentarais, o taip pa nepriklausomais komentarais tų, kurie atstovauja tai pačiai disciplinai, tačiau nėra susiję su aptariamu tyrimu. Tiesa, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad vien tai, jog kažkas yra mokslininkas, nereiškia, kad jis yra kvalifikuotas komentuoti konkretų darbą, nes nebūtinai turi reikiamų kompetencijų konkrečiame tyrimų lauke. Šiuo atveju svarbu papildyti, kad Kremliaus dezinformacija dažniausiai remiasi šioje srityje visiškai nekompetentingų komentatorių dėstomais teiginiais nepagrindžiant jų jokiais šaltiniais.

#MelųMaišelis yra Vilniaus politikos analizės instituto projektas, kurio tikslas – dezinformacijos analizė