Mėnuo nuo karo pradžios – kaip Ukrainos užpuolimas virto kruvina aklaviete

Praėjus mėnesiui po to, kai Vladimiras Putinas įsakė savo karinėms pajėgoms įsiveržti į Ukrainą, Rusija sukėlė tokią humanitarinę katastrofą, kokios Europa nebuvo regėjusi nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos, tačiau nepasiekė beveik nė vieno iš savo karinių tikslų.
Kyjivas
Humanitarinis reisas iš Lietuvos į Lvivą: kelionės akimirkos / ZUMAPRESS / Scanpix nuotr.

Didžiuosius Ukrainos miestus, įskaitant sostinę Kyjivą, tebekontroliuoja šalies vyriausybė. Maskva tikėjosi greitai nuversti prezidento Volodymyro Zelenskio vyriausybę, kurią, anot V.Putino, valdo „naciai“, tačiau Ukrainos lyderis ne tik išgyveno, bet ir toliau įkvepia tėvynainių pasipriešinimą.

Tačiau civilių aukų skaičius kas valandą auga. Pusė iš 7,5 milijono šalies vaikų buvo priversti palikti savo namus.

Dar milijonai civilių įstrigo miestuose ir miesteliuose, kuriuos kasdien bombarduoja Rusijos pajėgos. Visoje Rytų ir Pietų Ukrainoje taikūs kaimai virto griuvėsiais.

Rusijos pajėgos sunaikino svarbią infrastruktūrą, todėl didžiulės šalies dalys liko be elektros, šildymo ir vandens. Šimtai tūkstančių ukrainiečių dabar miega rūsiuose, metro stotyse ir slėptuvėse nuo bombų, vildamiesi išvysti aušrą.

Karas dar toli gražu nesibaigė ir karo analitikai teigia, kad jis gali virsti varginančiu priešininko sekinimo karu, kuriame Rusija turės pranašumą dėl gerokai pranašesnės ginkluotės ir daug kartų didesnės nei jos mažesniosios kaimynės kariuomenės.

Štai kaip atrodė pirmasis karo mėnuo:

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų