Ji buvo nuvežta į ligoninę, kad būtų išduotas patvirtinimas, jog ji dar tebėra nekalta, o tuomet – tiesiai į viešbučio kambarį, kuriame buvo prievartaujama ne vieną dieną. Po trijų naktų buvo grąžinta į namus.
Sephak užaugo Svay Pake, vargingame žvejų miestelyje netoli Kambodžos sostinės Pnom Penio. Ši bendruomenė liūdnai pagarsėjusi kaip toji, kurioje vaikai parduodami į sekso vergiją.
Sephak motina Ann pasakojo, kad šeima išgyveno itin sunkų laiką, teko pasiimti paskolą. Tuomet kreditoriai ėmė ją spausti, todėl Ann nusprendė priimti vienos moters, kuri pažadėjo didelius pinigus už jos dukters nekaltybę, pasiūlymą.
Sephak prisiminė, kad jos motinai buvo sumokėta 800 dolerių. Kai ji grįžo namo, motina ėmė spausti ją dirbti viešnamyje.
Ann vėliau dukrai prisipažino, jog gailisi savo sprendimo, ir jei būtų žinojusi tai, ką žino dabar, ji niekada nebūtų pardavusi savo dukters.
Sugrįžimas į epicentrą
CNN „Laisvės projektas“, kuriame dar 2013-aisiais buvo pakalbinta Sephak kartu su kitais parduotais vaikais, tapo dokumentinio filmo apie parduotas mergaites į sekso vergiją Kambodžoje dalimi.
Sephak buvo išvaduota iš sekso vergijos – jai padėjo ne pelno siekianti organizacija „Agapė“ tarptautinės misijos“ (AIM). Dabar ji dirba kartu su tokį patį siaubą patyrusiomis moterimis, kurioms taip pat pavyko pabėgti nuo buvusio gyvenimo – jos visos AIM fabrike gamina apyrankes ir drabužius, taip užsidirba duonai.
„Šiandien aš jaučiuosi kur kas stabiliau nei anksčiau. Žinoma, nejaučiu daug stabilumo, tačiau pakankamai“, – sakė Sephak. „Turiu padorų darbą. Tikrai noriu, kad kiti žmonės dirbtų panašų darbą, kokį ir aš“, – pridūrė ji.
Amerikietis Donas Brewsteris, įkūręs AIM, 2005-aisiais buvo nukreipęs jėgas kovai su prekyba žmonėmis Kambodžoje. Buvęs pastorius sakė, kad organizacija jau yra išgelbėjusi daugiau kaip 700 žmonių.
Daugiausia jo pastangų įdėta Svay Pake. Tai – vieta, kur skurdas didžiulis, daugybė šeimų turi išgyventi už dolerį per dieną. Gyventojai – daugiausia neturintys dokumentų migrantai iš Vietnamo, daugybė jų gyvena aptriušusiose valtyse Tonle Sapo upėje, vos sudurdami galą su galu, žvejodami.
„Kai kalbame apie prekybą sekso vergijai, tai minėtas miestelis yra to epicentras“, – sakė D.Brewsteris.
„Tuomet nuvykę ten – į Svay Paką – galėjome 100 proc. pasakyti, kad jeigu mergaitė gimusi ten, ji tikrai bus parduota. Šiandien šis procentas žemiau nei 50 proc.“, – palygino jis.
Vis dėlto jis perspėjo, kad nors vaikai daugiau tokiais mastais nebeparduodami dirbti viešnamiuose, prekyba žmonėmis tebevykdoma viešbučiuose, kuriuose sudėtinga tai išsiaiškinti, dar sudėtingiau tam užkirsti kelią.
JAV valstybės Departamento 2017-ųjų duomenimis, Kambodža visiškai neatitinka reikiamų standartų, kad galėtų eliminuoti prekybą žmonėmis, tačiau pažymima, kad Kambodžos valdžia dėjo didžiules pastangas, kad kovotų su prekyba žmonėmis, tarp jų – didino kaltinamųjų nuosprendžių dėl prekybos žmonėmis skaičių.
„Kartais nėra pasirinkimo“
AIM tyrimų direktorius Ericas Meldrumas dirba kartu su Kambodžos policija tam, kad būtų sučiupti nusikaltėliai, o aukos išgelbėtos. Jis teigia, kad per trejus metus jis padėjo 130 mergaičių ir kad AIM bendradarbiavimas su policija yra svarbus.
„Policija daro puikų darbą“, – sakė jis. „Mes puikiai bendradarbiavome su jais ir iš pareigūnų matyti aiškus noras kovoti su šia problema“, – pridūrė E.Meldrumas.
Anot jo, „tai tebėra skurdi šalis ir žmonės ieško būdų, kaip užsidirbti pinigų, tačiau, deja, dėl išsilavinimo, darbo vietų stokos sekso industrija yra vienas iš būdų, kaip žmonės gali uždirbti pinigų namams“.
„Kartais šeimos net nenori, kad jų dukros dirbtų šioje industrijoje, tačiau nelieka kito pasirinkimo“, – kalbėjo jis.
Nepaisant nevyriausybinių organizacijų ir policijos pastangų, su tokia realybe tebesusiduria daugybė mergaičių Svay Pako miestelyje.
„Sunku suvokti, kodėl motinos taip elgiasi“, – teigė Sephak. „Jie neturi pinigų, taigi įdarbina savo dukras. Net dabar aš matau daugybę motinų, kurios nesuvokia, kaip jaučiasi jų dukterys. Jos nesupranta, kad jų dukros turi širdis, kad jos kenčia“, – pridūrė ji.
