Lietuvos santykiai su Rusija per šiuos metus taip pat patyrė nuostolių. Už Ukrainos suverenitetą pasisakanti Lietuva ragino griežtai atsakyti į Rusijos veiksmus ir Europos Vadovų Tarybos, užsienio reikalų ministrų susitikimuose, Jungtinėse Tautose, kritika Maskvai skambėjo ir iš Vilniaus. Todėl Lietuvai teko patirti ne vieną išmėginimą.
Pirmiausia kentėjo verslininkai, vėliau pasigirdo reikalavimų nutraukti su Lietuva diplomatinius santykius, prieš mus vyksta informacinis karas, o visa tai vainikavo kelios didelės karinės pratybos Kaliningrade ir nepliaujami rusų orlaivių skrydžiai netoli mūsų oro erdvės, karinių laivų pasirodymai netoli mūsų teritorinių vandenų.
Šių metų pradžioje įvykiai sukosi it pagreitintoje kino juostoje: stebint žado netekusiam pasauliui, per suskaičiuotas dienas nuo Ukrainos atplėštas Krymas. Prezidentės patarėja užsienio reikalų klausimais Jovita Neliupšienė sako, kad Rusija nuvylė demokratinį Vakarų pasaulį, tačiau Lietuvos nenustebino.
„Manau, kad pasikeitė santykiai tarp Rusijos ir kitų ES valstybių, arba ES valstybių, kurios neturi bendros sienos su Rusija. Sakyčiau, kad tai buvo metai, kai visi pagaliau suprato, kad karalius yra nuogas“, – sako J. Neliupšienė.
Sakyčiau, kad tai buvo metai, kai visi pagaliau suprato, kad karalius yra nuogas
Dar visai neseniai Lietuvos pašonėje, Kaliningrado srityje, pratybos „Zapad 2009“: Rusijos kariškiai repetavo invaziją į Baltijos šalis iš jūros, branduolinį smūgį Varšuvai. Lietuvos prezidentė pareiškė, kad Rusijos veiksmai Aljanso pasienyje kelia pavojų viso regiono saugumui. Maskva ilgai nelaukdama kirto Lietuvai – gegužę vienašališkai nutraukė dvišalį Lietuvos-Rusijos susitarimą: pranešė nebeteiksianti informacijos apie karinius pajėgumus Kaliningrado srityje.
Į Europą atvykęs JAV prezidentas pažadėjo stiprinti NATO sąjungininkių rūpinimąsi Rytų Europa.
„Lenkija niekada nebus viena, bet ne tik Lenkija. Estija niekada nestovės viena, Latvija neliks viena, Lietuva neliks viena, Rumunija neliks viena“, – šių metų birželį sakė B. Obama.
JAV prezidentas pranešė, kad prašys Kongreso skirti milijardą dolerių didinti gynybinius pajėgumus Rytų Europoje. Briuselyje NATO valstybių ministrai aptarė galimybes didinti aljanso karių buvimą Baltijos šalyse. Lietuvą pasiekė NATO tankai, surengtos didžiausios Baltijos šalyse NATO Sausumos karinės pratybos „Kardo kirtis“.
Tuo metu Rusijos prezidentas nurodė Kaliningrado srityje surengti plataus masto pratybas. ES davė Maskvai tris dienas liautis kelti sumaištį Ukrainoje, Lietuvos prezidentė ragino griežtinti sankcijas Rusijai. Briuselis nusprendė Maskvai dar labiau suveržti diržą, Vašingtonas spaudė savo ruožtu.
„Sankcijos paprastai pasižymi bumerango poveikiu“, – liepos mėnesį Vakarams replikavo V. Putinas.
Jis įvykdė grasinimus – uždraudė į Rusiją įvežti vakarietiškus maisto produktus. Lietuvos Prezidentė pareiškė, kad šios sankcijos didelio poveikio šalies ekonomikai neturės, nes jau pernai Rusija draudė įvežti pieno produktus, nuo šių metų pradžios į Rusiją iš Lietuvos beveik neeksportuojama mėsa.
Lietuvos atstovė Raimonda Murmokaitė per neeilinį Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdį pareiškė, kad Ukrainoje vyksta šliaužiantis karas, kurį vykdo Kremliaus remiami ginkluoti separatistai. Šiuos žodžius Rusijos atstovas pavadino propaganda. Į viešą diskusiją įsivėlusi Lietuvos Prezidentė nebevyniojo žodžių į vatą.
„Valstybė, kuri nurodo savo kariams nusiimti atpažinimo ženklus, kuri įveda kariuomenę ir sunkiąją ginkluotę be atpažinimo ženklų. Tokia valstybė turi visus tarptautinio terorizmo požymius“, – lapkritį pareiškė D. Grybauskaitė.
Į šį Prezidentės pareiškimą Maskva reagavo griežtai. Rusijos Dūmoje – siūlymai nutraukti su Lietuva diplomatinius santykius.
Diplomatai neatšaukti, tačiau Lietuva sulaukė atsako – pasienyje su Rusija kaip mat nusidriekė vilkikų su lietuviškais numeriais eilės.
Rusija vėl surengė neregėto masto pratybas Kaliningrado srityje, Baltijos jūroje ir virš jos zujo dešimtys karinių laivų ir lėktuvų, į Kaliningrado sritį atskraidintos balistinės raketos „Iskander“. Maskva nebeteikia informacijos apie pratybų mastą, Lietuvoje beveik savaitę buvo padidinta karinė parengtis.
Europarlamentaras Petras Auštrevičius teigiamai vertina Lietuvos Prezidentės siekį sutelkti Europos valstybes, jos poziciją dėl Rusijos agresijos Ukrainoje, tačiau, anot jo, tiesmukiška kalba ne visuomet pasiekia tikslą.
Aš tikrai nemanau, kad mes esam agresyvūs, tiesiog esam nuoseklūs
„Mes tikrai negalėjome elgtis kitaip, ir čia visiškai suprantami dalykai. Tačiau ir bet kokiom aplinkybėm nereikia prarasti ir šalto proto, nes erzinti įpykusį žvėrį, taip gali sukelti dar kažkokius papildomus veiksmus“, – sako P. Auštrevičius.
Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius sako, kad Lietuva nuosekliai dėsto savo poziciją nuo pat krizės pradžios Ukrainoje.
„Aš tikrai nemanau, kad mes esam agresyvūs, tiesiog esam nuoseklūs“, – sako jis.
Prezidentės kritikai kalba, kad Lietuva neturi plano ateičiai, kaip elgtis, kai po krizės Ukrainoje normalizuosis Vakarų ir Rusijos santykiai. Profesorius Šarūnas Liekis ramina: Maskvai būtų sudėtinga su Lieietuva elgtis kitaip nei su visa ES.
„Jeigu viena iš ES valstybių elgiasi radikaliau deklaruodama savo poziciją Rusijos atžvilgiu, tai nereiškia, kad ją palies kažkokios ypatingos atskiros sąlygos iš Rusijos pusės“, – sako VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto dekanas.
Už aštrius Lietuvos Prezidentės pasisakymus, jos poziciją Rusijos atžvilgiu, Kremliui atskaitinga žiniasklaida organizavo tikrą keršto kampaniją. Net keli televizijos kanalai rodė esą „žurnalistinius tyrimus“, kuriuose vadinamoji raudonoji D. Grybauskaitės praeitis lyginama su Vokietijos kanclerės Angelos Merkel. Spėliojama, kad prieš pat Europos Vadovų Tarybos susitikimą Europos Parlamente išplatinta knyga „Raudonoji Dalia“ gali būti šio keršto dalis. Visi tokie desperatiški veiksmai liudija, kad įpykę Kremliaus šeimininkai neišsisėmė ir jie dar turi sumanymų, kaip bausti Lietuvą.
