Ankaroje gyvenanti 25 metų Aysel 15min sakė nė nenorinti prisiminti siaubingos nakties, kurios metu buvo bandoma įvykdyti perversmą.
„Buvo labai baisu. Lėktuvai skraidė taip arti pastatų, kad mūsų namo langai drebėjo. Buvo naudojamos garsinės bombos, todėl manėme, kad prasidėjo karas“, – teigė Aysel.
Ji prisimena, kad R.T.Erdoganui per televiziją paraginus „ginti mūsų demokratiją bei šalį“, tūkstančiai jo sekėjų išėjo į gatves.
Anot Turkijos valstybinės žiniasklaidos, bandymas įvykdyti pučą nusinešė 249 gyvybes, iš kurių – 36 perversmą planavusių asmenų.
Turkijos vidaus reikalų ministerijos duomenimis, po bandymo įvykdyti pučą buvo sulaikyti daugiau nei 110 tūkst. žmonių, beveik 50 tūkst. sulaikytųjų – įkalinti.
Suimtieji – žiauriai kankinami
Iškart po perversmo prasidėjęs valymas tęsiasi iki šiol: masiškai suimami ir įkalinami neva su puču susiję karininkai, žurnalistai, dėstytojai, valstybės tarnautojai.
Nuo represijų pradžios praėjus vos 10 dienų, žmogaus teisių stebėjimo organizacija „Amnesty International“ paskelbė, kad kai kurie sulaikytieji patyrė „mušimus ir kankinimus, įskaitant žaginimus, oficialiuose ir neoficialiuose sulaikymo centruose šalyje“.
Organizacijos atstovų teigimu, suimtiesiems neduodavo maisto, vandens ir nebuvo teikiama medicinos pagalba.
Organizacijos atstovų teigimu, suimtiesiems neduodavo maisto, vandens ir nebuvo teikiama medicinos pagalba.
Du Ankaroje dirbantys suimtųjų advokatai „Amnesty International“ sakė, kad klientai pasakojo matę, kaip žaginami aukšto rango kariškiai. Organizacija pažymėjo, kad su aukšto rango kariškiais elgiamasi blogiau negu su kitais suimtaisiais.
Todėl nenuostabu, kad šių metų pradžioje Vokietijos žiniasklaida paskelbė, kad kelios dešimtys Turkijos karių, paskirtų dalyvauti NATO veikloje, pasiprašė prieglobsčio Vokietijoje.
Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu rugsėjį CNN teigė, kad „vyriausybė prisiėmė atsakomybę užkirsti kelią kitam pučui suimdama įsitraukusius į jo organizavimą ir nušalindama tuos, kurie juos palaikė“.
Vis dėlto tarptautinė bendruomenė tokius masinius įkalinimus pasmerkė: pavadino juos raganų medžiokle ir išreiškė susirūpinimą, kad R.T.Erdogano valdžia pasinaudojo bandymu suorganizuoti pučą tam, jog susidorotų su opozicija ir disidentais.
Ankara pučo kurstymu apkaltino Fethullah Guleną – Pensilvanijoje gyvenantį dvasininką. Tuomet R.T.Erdoganas pažadėjo išnaikinti, kaip pats sakė, „virusą“, ir iš vyriausybės vidaus pašalinti jo rėmėjus.
„Ši paralelinė teroristinė organizacija nebebus jokios šalies marionetė, – kalbėdamas apie F.Guleno pasekėjų tinklą sakė Turkijos premjeras Binalis Yildirimas. – Mes išrausime juos su šaknimis, kad daugiau jokia nelegali teroristinė organizacija nebandytų ir vėl išduoti mūsų palaimintų žmonių.“
Savo ruožtu F.Gulenas „The Guardian“ teigė nemanantis, kad „pasaulis tiki tokiais prezidento Erdogano mestais kaltinimais“.
„Yra tikimybė, kad tai buvo suvaidintas perversmas, skirtas apkaltinti mane ir mano sekėjus“, – spėliojo į Turkiją negalintis grįžti dvasininkas.
Susiskaldžiusi visuomenė
Turkijos visuomenės nuomonė perversmo klausimu nėra vieninga. Nors vieni abejoja net pučo tikrumu, kiti giria R.T.Erdoganą susidorojus su teroristine organizacija.
„Nemanau, kad pučą organizavo Erdogano vyriausybė. Jis ir jo vyriausybė puikiai suvaldė krizę. Jie pakilo tarsi feniksas iš pelenų – gavo daugiau valdžios, visuomenė pradėjo labiau juos gerbti“, – 15min sakė anonimu norėjęs likti turkas.
Aysel: „Tą naktį buvo labai baisu, bet kai vėliau pagalvoji, vargu ar pučas buvo tikras. Istorijoje turėjome du perversmus, ir nė vienas jų nebuvo toks neorganizuotas."
Turkijos diplomatai kalbomis apie valdžios sąmokslą baisisi ir užsienyje platina tviskančius žurnalus (vienas vakarietis juos pavadino „perversmo pornografija“) apie bandymo įvykdyti perversmo naktį, kuriuose surašytos visos kruvinos nakties įvykių aukos ir pridėtos jų nuotraukos.
„Tą naktį buvo labai baisu, bet kai vėliau pagalvoji, vargu ar pučas buvo tikras. Istorijoje turėjome du perversmus, ir nė vienas jų nebuvo toks neorganizuotas.
Kariai nežinojo, ką daro, juos puolantiems žmonėms rėkė, kad tik laikosi taisyklių ir nežino, kas dedasi“, – pasakojo Aysel.
Pašnekovė priminė, kad tame perversme dalyvavęs karys sakė tik iš televizijos sužinojęs, jog tai buvo pučas.
„Po tokių įvykių nebegaliu tikėti, kad tai buvo tikras perversmas. Tačiau nesu tikra, kas jo už slypėjo. Galiu pasakyti tik viena – vyriausybė gavo iš jo naudos“, – pridūrė Aysel.
Žurnalistai – už kalėjimo grotų
Portalo „Turkey Purge“, priklausančio grupei jaunų Turkijos žurnalistų, duomenimis, iš viso buvo suimti 269 žurnalistai, iš kurių 160 vis dar laikomi už grotų, per pastaruosius metus uždarytos 149 žiniasklaidos priemonės.
Tuo tarpu R.T.Erdoganas liepos 14 dieną BBC teigė, kad šiuo metu yra įkalinti tik du žurnalistai.
Tiesa, dar šį pirmadienį į kalėjimą buvo pasodintas aklumo negalią turintis žurnalistas Cüneytas Aratas.
„The Guardian“ Turkiją vadina „didžiausiu žurnalistų kalėjimu“ pasaulyje ir rašo, kad nacionalinių laikraščių, kritikuojančių vyriausybę, redaktoriai sulaikomi už tai, jog neva „dirba prieš valstybę“.
Režimas balandį šalyje užblokavo internetinę enciklopediją „Wikipedia“, kurios turinį kuria patys vartotojai. Vyriausybė rėmėsi įstatymu, leidžiančiu blokuoti internetines svetaines, pripažintas nešvankiomis arba keliančiomis grėsmę nacionaliniam saugumui, rašo „Slate“.
Aysel: „Nusiunčiau interviu klausimus keletui savo draugų, kai kurie nenorėjo jų atsakyti todėl, kad bijo valdžios. Jei skelbi priešingas idėjas, gali turėti problemų.“
Valstybinė naujienų agentūra „Anadolu“ pranešė, kad „Wikipedia“ prieš Turkijos vyriausybę vykdė „purvo pylimo kampaniją“. Tuo tarpu „Wikipedia“ atsisakė panaikinti turinį, teigiantį, kad R.T.Erdoganas slapta bendradarbiauja su teroristinėmis organizacijomis.
Anksčiau R.T.Erdogano liepimu buvo užblokuoti tokie socialiniai tinklai kaip „Facebook“, „Twitter“, „YouTube“ ir „WhatsApp“.
Žodžio laisvės apribojimai gresia ne tik tik žurnalistams, bet ir eiliniams turkams.
„Nusiunčiau interviu klausimus keletui savo draugų, kai kurie nenorėjo jų atsakyti todėl, kad bijo valdžios. Jei skelbi priešingas idėjas, gali turėti problemų“, – 15min tikino Aysel.
Mokyklose – daugiau religijos pamokų
„Turkijos valymu“ vadinamas procesas palietė ir aukštojo mokslo bendruomenę. Šalyje buvo uždaryti 15 universitetų ir keturios karo akademijos.
66 tūkst. priverstinai studijas nutraukusių studentų, norintiems ir toliau studijuoti, teko ieškoti kitų aukštųjų mokyklų.
Priežastis – ryšiai su F.Guleno judėjimu. 66 tūkst. priverstinai studijas nutraukusių studentų, norintiems ir toliau studijuoti, teko ieškoti kitų aukštųjų mokyklų.
Keletas uždarytų aukštųjų mokyklų studentų perėjo į universitetą, kuriame mokosi Aysel. Ji tikina, kad naujokų gyvenimas čia nėra lengvas.
„Jie sakė, kad kiti studentai elgiasi su jais tarsi teroristais. Vien dėl to, kad jie studijavo su Guleno judėjimu susijusiuose universitetuose. Tai kvailiausias dalykas, kokį esu girdėjusi“, – 15min pasakojo Aysel.
Savo ideologiją siekiantis skleisti R.T.Erdoganas pradeda nuo pažeidžiamiausios visuomenės dalies – vaikų. „Politico“ rašo, kad 2017-ųjų vasarį Švietimo ministerija paskelbė mokymo programos naujiems mokslo metams projektą.
Pokyčiai programoje šokiravo pasaulietiškų pažiūrų tėvus: pamokose nebebus kalbama apie evoliuciją ir Turkijos įkūrėjus, pavyzdžiui, pirmąjį Turkijos respublikos prezidentą Mustafą Kemalį Atatürką.
Biologijos pamokų skaičius buvo sumažintas trečdaliu, tuo tarpu religijai skirtų pamokų skaičius padvigubėjo.
Švietimo ministerija paskelbė, kad pagal naująją programą mokiniai būtų mokomi Turkijos istorijos „iš tautinio ir moralinio švietimo perspektyvos“. Pokyčių tikslas – „apsaugoti nacionalines vertybes“.
Istorijos mokytojas: „Valdžia naudojasi perversmo istorija tam, kad parodytų R.T.Erdoganą kaip didvyrį.“
Vis dėlto tai – ne pirmasis R.T.Erdogano bandymas pasinaudoti puču. Kai praeitą rudenį po vasaros atostogų į klases sugrįžo mokiniai, jiems buvo išdalyti valdžios išleisti lankstinukai apie mėginimą įvykdyti perversmą.
Jiems taip pat buvo demonstruojami vaizdo įrašai, kuriuose – poemą skaitantis R.T.Erdoganas ir perversmininkų lėktuvai Ankaroje.
„Valdžia naudojasi perversmo istorija tam, kad parodytų R.T.Erdoganą kaip didvyrį“, – „Politico“ sakė istorijos mokytojas, dirbantis Stambule.
Referendumo rezultatus temdo įtarimai
Balandžio mėnesį Turkijoje vykusio referendumo metu turkai nubalsavo už prezidento R.T.Erdogano galių išplėtimą. Valstybinė Anatolijos naujienų agentūra skelbia, kad referendume „už“ balsavo 51,41 proc. žmonių, o „prieš“ – 48,59 procento.
Po referendumo opozicija reikalavo balsų perskaičiavimo ir teigė, kad buvo užfiksuota nemažai pažeidimų. Prieš prezidento galių išplėtimą agitavę opozicijos atstovai tvirtino, kad jiems buvo grasinama.
Naujieji pokyčiai apribos prezidento kadencijas – šalies vadovas galės išbūti dvi kadencijas (trečią – tik esant tam tikroms aplinkybėms). Tačiau pataisos leis R.T.Erdoganui panaikinti savo kadencijų skaičių – jis galės dar du kartus siekti aukščiausio posto šalyje.
Nors atsiranda abejojančių referendumo skaidrumu, nereikėtų pamiršti, kad vis dėlto R.T.Erdoganą ir jo politiką palaiko didelė dalis turkų. Kol Vakarai Turkijos prezidentą vadina autokratu, daliai vietos gyventojų jis tapo demokratijos simboliu.
Merve Arslan iš Turkijos „The New York Times“ sakė referendume balsavusi „už“ todėl, kad R.T.Erdoganas Turkijoje išplėtė kai kurias demokratines laisves, pavyzdžiui, religijos.
Merve Arslan iš Turkijos „The New York Times“ sakė referendume balsavusi „už“ todėl, kad R.T.Erdoganas Turkijoje išplėtė kai kurias demokratines laisves, pavyzdžiui, religijos.
Moteris teigė, kad prieš dešimtmetį dėl savo musulmoniško galvos apdangalo nebūtų galėjusi studijuoti universitete. R.T.Erdoganas šį draudimą panaikino 2008-aisiais.
Kiti turkai prezidentą palaiko dėl ekonominių priežasčių. „The New York Times“ pašnekovai iš Turkijos sakė, kad valdant dabartiniam prezidentui buvo pagerinta šalies infrastruktūra, pastatyti keliai ir tiltai, pagerinta ligoninių būklė.
„Prieš Erdoganą infliacija buvo 70-80 proc., šiandien – tik 9 proc.“, – balandį leidiniui teigė 45 metų amžiaus nekilnojamojo turto agentas Seckinas Ozdemiras.
Prarastos viltys įstoti į ES
Po nepavykusio bandymo įvykdyti perversmą prasidėjęs valymas privertė ES pareigūnus sunerimti. Bendrijos atstovai ne kartą teigė, kad jei demokratinė situacija šalyje ir toliau blogės, bus sustabdytos derybos dėl narystės ES.
Prieš išvykdamas į Briuselį R.T.Erdoganas žurnalistams sakė, kad Turkija neketina elgtis kaip „elgeta“, kad gautų narystę.
Kylant įtampai, gegužės 25 dieną įvyko ES lyderių ir R.T.Erdogano susitikimas. Išvakarėse Turkijos prezidentas pareiškė, kad Briuselis turi apsispręsti, ar norėtų matyti Turkiją Bendrijos nare.
Prieš išvykdamas į Briuselį R.T.Erdoganas žurnalistams sakė, kad Turkija neketina elgtis kaip „elgeta“, kad gautų narystę.
Dauguma šalių, tarp jų ir Vokietija, nepritaria stojimo derybų su Turkija įšaldymui, bet Austrija griežtai pasisakė už narystės proceso stabdymą.
Briuselio nerimas ir Turkijai keliami reikalavimai žlugdo eilinių turkų viltis kada nors įstoti į ES.
„Tiek metų laukėme, kol galėsime prisijungti prie ES. Labai norėtumėme keliauti be vizų problemos. Tiesa, užsienyje pasakiusi, kad esu iš Turkijos, labai dažnai sulaukiu neigiamos reakcijos. Norisi pasakyti, kad ne visi mes esame vienodi ir blogi. Ir ne visi žmonės mąsto taip, kaip Erdoganas“, – guodėsi Aysel.
Tuo tarpu kitas 15min kalbintas turkas apibūdino stojimą į ES kaip „turkų amerikietišką svajonę“, kurios, jo manymu, nepavyks greitu metu įgyvendinti.
Aktyviai veikianti opozicija
Nors vis daugiau turkų bijo kritikuoti valdžią, opozicija šalyje nėra nuslopinta.
Šis mitingas buvo aiškiai pati didžiausia opozicijos demonstracija Stambule nuo 2013 metų gegužę ir birželį vykusių masinių protestų prieš R.T.Erdogano valdymą.
Liepos 10 dieną šimtai tūkstančių žmonių užplūdo vieną Stambulo aikštę ir taip užbaigė beveik mėnesį trukusį protesto žygį per visą šalį, nukreiptą prieš prezidento R.T.Erdogano valdžios neteisingumą.
Šis mitingas buvo pati didžiausia opozicijos demonstracija Stambule nuo 2013 metų gegužę ir birželį vykusių masinių protestų prieš R.T.Erdogano valdymą.
„Niekas neturėtų galvoti, kad šios eitynės yra paskutinės. Tai tik pirmasis žingsnis“, – miniai sakė opozicijos lyderis Kemalis Kilicdaroglu.
Protesto metu K.Kilicdaroglu išsakė reikalavimus, skirtus Turkijos valdžiai, įskaitant žurnalistų paleidimą iš kalėjimų ir valdančiosios partijos įtakos sumažinimą.
Tiesa, jis neišdėstė konkretaus plano, kaip šie tikslai turėtų būti pasiekti, todėl kai kurie protestuotojai ėmė abejoti, ar demonstracija atneš realių pokyčių.
„Kol Erdoganas nepasakys „taip“, šioje šalyje niekas nesikeis“, – leidiniui „Time“ sakė proteste dalyvavusi 60 metų amžiaus mokytoja iš Stambulo. Ji nesutiko atskleisti tapatybės bijodama, kad dėl viešos valdžios kritikos gali prarasti darbą.
Nepaisant konkretumo stokos, protestas įkvėpė kai kuriuos demonstrantus.
„Jaučiu, kad turiu daugiau vilties dėl mūsų ateities. Dabar jaučiuosi kaip naujas žmogus“, – „Time“ sakė 61 metų amžiaus Fahri Gokdal.
Optimistiškai nusiteikusi ir Aysel. „Vis dar yra vilties. Vis dar yra karių. Atsiimsime savo laisvę“, – 15min teigė turkė.
