Metai su COVID-19: nutekinti dokumentai rodo Kinijos klaidas pandemijos pradžioje

Gruodžio 1-oji žymi metus nuo to, kai Kinijos Uhano mieste pirmajam žinomam COVID-19 pacientui pasireiškė ligos simptomai. CNN gauti vidiniai dokumentai rodo, kad Kinijos valdžia pasauliui pateikė optimistiškesnę statistiką, ligos valdymo procesą lydėjo instinktas slėpti blogas naujienas.
Viešasis transportas Šanchajuje
Viešasis transportas Šanchajuje / „Reuters“/„Scanpix“ nuotr.

CNN gavo ir patikrino 117 puslapių nutekintų dokumentų iš Hubėjaus provincijos Ligų kontrolės ir prevencijos centro. Tai – didžiausias dokumentų nutekinimas nuo pandemijos pradžios, rodantis, ką ir kada žinojo vietos pareigūnai.

Kinijos vyriausybė neigia JAV ir kitų Vakarų valstybių kaltinimus, kad ji tyčia slėpė su virusu susijusią informaciją. Pekinas sako nuo pat pandemijos pradžios buvęs atviras.

VIDEO: Šimtai Kinijos gydytojų ir slaugytojų skutasi plikai, kad išvengtų koronaviruso

CNN gauti dokumentai rodo, kad Hubėjaus provincijoje COVID-19 pacientams liga buvo diagnozuojama labai lėtai. Net jei Hubėjaus pareigūnai pirminius skaičius visuomenei pristatė skaidriai, dokumentai rodo, kad sveikatos apsaugos sistemos darbuotojai rėmėsi ydinga testavimo ir informavimo apie ligą sistema.

Dokumentai iš kovo pradžios rodo, kad vidutinis laikas nuo simptomų pradžios iki diagnozės patvirtinimo buvo 23,3 dienos, o tai, pasak CNN kalbintų ekspertų, stipriai paveikė ligos stebėjimą ir kovą su ja.

Kinija ginasi visą informacija paviešinusi laiku, tačiau šalies Užsienio reikalų ministerija, Nacionalinės sveikatos komisija ir Hubėjaus sveikatos komisija, vadovaujanti vietos Ligų kontrolės ir prevencijos centrui, į CNN klausimus neatsakė.

VIDEO: Koronaviruso epicentre: gimnazijas ir kitas įstaigas Kinija pertvarko į skubios pagalbos ligonines

Sveikatos apsaugos ekspertai sako, kad dokumentai atskleidžia, kodėl tai, ką Kinija žinojo pirmaisiais pandemijos mėnesiais, yra svarbu.

„Akivaizdu, kad jie darė klaidų – ne tik tokių klaidų, kurias darai susidūręs su nauju virusu. Taip pat biurokratinių ir politiškai motyvuotų klaidų“, – CNN sakė globalios sveikatos ekspertas Yanzhongas Huangas iš tyrimų centrų „Council on Foreign Relations“.

CNN dokumentus nutekino asmuo, nenorėjęs atskleisti tapatybės. Jis sakė dirbęs Kinijos sveikatos apsaugos sistemoje ir esąs patriotas, kuris nori paviešinti cenzūruojamą tiesą. Nėra aišku, kaip buvo gauti ir kodėl pasirinkti būtent šie dokumentai.

Dokumentus patvirtino šeši nepriklausomai ekspertai. Vienas jų, turintis glaudžių ryšių su Kinija, transliuotojui sakė kai kuriuos konfidencialius dokumentus matęs jau anksčiau šiemet. Europos saugumo pareigūnas, susipažinęs su Kinijos vidiniais dokumentais ir procedūromis, taip pat CNN patvirtino, kad šie dokumentai – tikri.

Pasauliui – optimistiškesni duomenys

CNN gavo dokumentus, kuriuose nurodyti dviejų dienų – vasario 10 ir kovo 7 – duomenys. Šie duomenys dažnai prieštarauja tam, ką tuo metu viešai kalbėjo pareigūnai. Pasak analitikų, toks neatitikimas greičiausiai yra prastai funkcionuojančios informavimo apie ligą sistemos ir pasikartojančio instinkto slėpti blogas naujienas kombinacija.

Dokumentai atskleidžia, ką pareigūnai žinojo, bet nusprendė nepranešti visuomenei.

Vasario 10 dieną Kinija pranešė apie 2 478 užsikrėtimo atvejus šalyje, tačiau dokumentai rodo, kad Hubėjuje buvo kalbama apie 5 918 atvejų. Šis skaičius padalytas į kategorijas, atskleidžiančias, kaip tuo metu atrodė ligos diagnostikos metodologija.

VIDEO: Pavojus traukiasi: Uhanas jau ruošiasi grįžti prie įprasto gyvenimo

Dokumentuose nurodoma, kad „patvirtintų atvejų“ buvo 2 345, „kliniškai diagnozuotų atvejų“ – 1 772, „įtariamų atvejų“ – 1 796.

Pasak analitikų, griežti ir riboti kriterijai lėmė klaidingus skaičius. „Daug įtariamų atvejų turėjo būti įtraukti į patvirtintus atvejus“, – CNN sakė Y.Huangas.

„Buvo paviešinti konservatyvūs skaičiai ir tai atspindi, kokia paini, sudėtinga ir chaotiška situacija tuo metu buvo“, – sakė jis.

Tą mėnesį Hubėjaus pareigūnai paviešindavo kasdienį „patvirtintų atvejų“ skaičių, o vėliau į pranešimus įtraukdavo „įtariamus atvejus“, nenurodydami stipriai sergančių pacientų skaičiaus, kurie, sulaukę gydytojų diagnozės, buvo laikomi „kliniškai diagnozuotais atvejais“.

Pateikdami nacionalinę statistiką, pareigūnai nurodydavo kasdienį „patvirtintų atvejų“ skaičių, taip pat per visą pandemiją besikeičiantį „įtariamų atvejų“ skaičių, į kurį, panašu, buvo įtraukiami „kliniškai diagnozuoti atvejai“. Toks laisvas „įtariamų atvejų“ naudojimas nepakankamai atspindėjo sunkiai sergančius pacientus, kuriuos gydytojai laikė užsikrėtusiais COVID-19, rašo CNN.

Infekcinių ligų profesorius Vanderbilto universitete Williamas Schaffneris sako, kad jei Kinijai būtų padėję JAV epidemiologai, duomenys būtų buvę pristatomi kitokiu būdu.

Pasak W.Schaffnerio, Kinijos pareigūnai siekė sumenkinti epidemijos mastą. Jei pacientai, kuriems buvo įtariamas koronavirusas, būtų buvę įtraukti į statistiką kaip sergantys, tai būtų išplėtę protrūkio mastą ir leidę geriau suprasti infekcijos būdą bei tikruosius skaičius.

Sausio pabaigoje Kinijos nacionalinės sveikatos apsaugos komisijos paviešinti koronaviruso diagnozės protokolai rodo, kad gydytojai pacientą laikė „įtariamu atveju“, jei jis turėjo kontaktą su sergančiuoju, pakilusią temperatūrą ir plaučių uždegimo simptomus.

Tam, kad atvejis būtų „kliniškai diagnozuotas“, simptomai turėjo būti patvirtinti rentgenu ar kompiuterine tomografija. Patvirtintais atvejais buvo laikomi tie, kurių polimerazės grandininės reakcijos (PRG) testai buvo teigiami.

Norėjo nuslėpti nepasiruošimą?

Kinijos studijų programos Johnso Hopkinso universitete direktorius Andrew Mertha sako, kad Kinijos pareigūnai galėjo siekti sumenkinti skaičius, kad nuslėptų vietinių sveikatos apsaugos organų nepakankamą finansavimą ir nepasiruošimą.

Pasak A.Merthos, dokumentai buvo sudaryti taip, kad aukštesni pareigūnai galėtų nušviesti situaciją taip, kaip patys norėjo.

„Suteiki jiems visus pasirinkimo variantus, neversdamas nieko atsidurti atvirai gėdingoje pozicijoje: leidi jiems rinktis iš priekalo ir gelbėjimosi valties“, – CNN sakė A.Mertha.

Kinų pareigūnai pagerino informavimo sistemą – vasario viduryje „kliniškai diagnozuoti atvejai“ jau buvo priskiriami prie „patvirtintų atvejų“. Aukščiausi Hubėjaus sveikatos apsaugos ir provincijos pareigūnai, atsakingi už informavimą, neteko postų.

Išplėsta ir pagerinta testavimo sistema reiškė, kad buvo galima greičiau išaiškinti „įtariamus atvejus“, jie mažiau figūravo statistikoje. Tuo pat metu sveikatos apsaugos pareigūnai kritikavo Kinijos diagnostikos sistemą, nes nebuvo skaičiuojami besimptomiai atvejai.

Mirties statistika dokumentuose taip pat atskleidžia neatitikimus. Kovo 7-ąją buvo skelbiama, kad Hubėjuje nuo protrūkio pradžios mirė 2 986 žmonės. Tačiau vidiniuose dokumentuose nurodomos 3 456 mirtys: 2 675 „patvirtintų atvejų“ mirtys, 647 „kliniškai diagnozuotų“ atvejų mirtys ir 126 „įtariamų atvejų“ mirtys.

Pasak Dali Yango iš Čikagos universiteto, vasarį skaičiai „vis dar buvo aktualūs dėl pasaulio suvokimo“.

„Jie vis dar tikėjosi, kad tai bus kaip 2003-aisiais, kad tai – tarsi sunkus ūmus respiracinis sindromas (SARS), kuris galiausiai bus suvaldytas ir viskas grįš į senas vėžes“ , – CNN sakė D.Yangas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis