Skaitydamas metinį pranešimą „Apie padėtį Sąjungoje“, D.Trumpas vadino nelegalią imigraciją „nacionaline krize“, tačiau nepaskelbė nepaprastosios padėties, kuri jam būtų leidusi gauti finansavimą fizinės sienos su Meksika statyboms. Prezidentas paragino demokratus ir respublikonus iki vasario 15 dienos rasti kompromisą.
„Praeityje dauguma šiame kambaryje esančių žmonių balsavo už sieną, tačiau tinkama siena niekada nebuvo pastatyta. Aš pasirūpinsiu jos statybomis“, – Kongrese kalbėjo D.Trumpas.
D.Trumpo teigimu, pasienyje tvora arba siena reikalinga, kad būtų užkirstas kelias imigrantų iš Centrinės Amerikos „invazijai“. Prezidentas dažnai juos kaltina įvairiais nusikaltimais, įskaitant nužudymus ir išžaginimus.
15min primena, kad siena su Meksika buvo vienas pagrindinių D.Trumpo kampanijos 2016-aisiais pažadų. Būsimasis prezidentas tikino, kad už šios sienos statybas privers mokėti pačią Meksiką, tačiau dabar iš JAV biudžeto reikalauja 5,7 mlrd. dolerių (4,99 mlrd. eurų).
Savo ruožtu demokratai tikina, kad siena yra neefektyvi ir „pinigų švaistymas“, kadangi dažniausiai asmenys nelegaliais imigrantais tampa ne kirtę pietinę sieną, o pasibaigus JAV vizos galiojimo laikui.
D.Trumpas šių metų kreipimesi daug dėmesio skyrė raginimams, kad demokratai ir respublikonai dirbtų drauge, pabrėžė vienybės svarbą.
„Amerikos politika turi naujų galimybių, jei tik turėsime drąsos kartu jomis pasinaudoti. Pergalė nėra mūsų partijos laimėjimas, pergalė yra mūsų šalies laimėjimas“, – sakė Baltųjų rūmų vadovas.
D.Trumpas: „Amerikos politika turi naujų galimybių, jei tik turėsime drąsos kartu jomis pasinaudoti. Pergalė nėra mūsų partijos laimėjimas, pergalė yra mūsų šalies laimėjimas.“
„Privalome atsisakyti keršto, pasipriešinimo ir susidorojimo politikos ir išnaudoti beribį bendradarbiavimo, kompromisų ir bendros gerovės potencialą“, – D.Trumpas sakė Kongresui.
Kreipdamasis į Kongresą D.Trumpas taip pat įspėjo demokratus dėl jų pastangų tirti prezidento administraciją. Pasak Baltųjų rūmų vadovo, tokie tyrimai ir JAV įsitraukimo į užsienio karus tikimybė gali pakenkti JAV ekonomikai.
„JAV vyksta ekonominis stebuklas, o jį gali sustabdyti tik kvaili karai, politika ar absurdiški tyrimai“, – pridūrė jis.
Praeitą rudenį vykusiuose rinkimuose Atstovų Rūmų kontrolę atgavę demokratai pastaruoju metu planavo tyrimus dėl D.Trumpo administracijos.
Be to, specialusis tyrėjas Robertas Muelleris tiria galimą D.Trumpo kampanijos sąmokslą su Rusija. Analitikai spėja, kad šio tyrimo rezultatai turėtų pasirodyti vasario pabaigoje arba kovo pradžioje.
Pats D.Trumpas sąmokslą ne kartą neigė ir vadino tyrimą „raganų medžiokle“.
Šiuo metu nedarbas JAV iš tiesų yra žemas, atsiranda daugiau darbo vietų pramonės srityje. Tiesa, analitikai atkreipia dėmesį, kad ekonomikos augimas nėra „beprecedentis“, kaip tikina prezidentas. Ekonomika po 2008-ųjų finansinės krizės buvo pradėjusi atsigauti dar prieš D.Trumpui užimant Baltuosius rūmus.
Užsienio politikos laimėjimai?
Kongrese D.Trumpas paskelbė antrojo susitikimo su Šiaurės Korėjos lyderiu Kim Jong Unu datą: jie Vietname susitiks vasario 27–28 dienomis.
2018-ųjų birželį D.Trumpas ir Kim Jong Unas susitiko Singapūre, Šiaurės Korėjos lyderis pažadėjo atsisakyti branduolinių ginklų. Vis dėlto, nepaisant D.Trumpo teiginių apie puikius šalių santykius ir rekordinę nusiginklavimo tikimybę, analitikai tikina, kad Pchenjanas savo pažadų nesilaiko.
„Jei nebūčiau išrinktas Jungtinių Valstijų prezidentu, dabar, mano nuomone, būtų didžiulis karas su Šiaurės Korėja“, – pareiškė D.Trumpas per savo metinį pranešimą Kongrese.
„Dar liko daug darbo, tačiau mano santykiai su Kim Jong Unu yra geri“, – pridūrė jis.
Pernai metiniame pranešime įvardijęs Kiniją ir Rusiją kaip „keliančias grėsmę amerikietiškosioms vertybėms“, šiemet D.Trumpas kalbėjo apie prekybos karą su Pekinu ir pasitraukimą iš Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutarties (INF) su Maskva.
„Mano administracija niekada neatsiprašinės už Amerikos interesų gynimą. Pavyzdžiui, prieš dešimtmečius JAV pasirašė sutartį su Rusija, kuria susitarė riboti ir sumažinti mūsų balistinių raketų pajėgumus. Kol mes laikėmės susitarimo, Rusija ne kartą pažeidė jo sąlygas“, – pasitraukimo priežastis aiškino prezidentas.
„Galbūt galime susiderėti dėl kito susitarimo, įtraukdami Kiniją ir kitas šalis. O gal ir negalime – tokiu atveju smarkiai finansiškai ir inovacijomis aplenksime visus kitus“, – pareiškė D.Trumpas.
D.Trumpas kalbėjo ir apie pernai pradėtą prekybos karą su Kinija, kuri esą „metų metus vogė mūsų intelektinę nuosavybę, vogė amerikiečių darbus ir turtą“. Prezidentas tikino dėl šios priežasties skyręs muitus 250 mlrd. dolerių (219 mlrd. eurų) vertės kiniškoms prekėms.
„Gerbiu prezidentą Xi Jinpingą, šiuo metu deramės dėl naujo prekybos susitarimo su Kinija. Tačiau į jį turi būti įtraukti realūs, struktūriniai pokyčiai, kad būtų užbaigtos nesąžiningos prekybos praktikos, sumažintas mūsų chroniškas prekybos deficitas ir apsaugoti amerikiečių darbai“, – tikino prezidentas.
Skaitydamas metinį pranešimą „Apie padėtį Sąjungoje“, D.Trumpas žadėjo „naują požiūrį“ į JAV dalyvavimą užsienio konfliktuose. „Didžios tautos nekovoja nesibaigiančiuose karuose“, – tikino jis.
Neseniai paskelbta, kad Vašingtonas planuoja išvesti amerikiečių pajėgas iš Afganistano ir Sirijos, tačiau kol kas nesusitarta dėl aiškaus pasitraukimo laikotarpio.
Toks D.Trumpo administracijos sprendimas vertinamas nevienareikšmiškai: nerimaujama, kad JAV staiga apleidus kurdus –pagrindinius kovos su „Islamo valstybės“ teroristais sąjungininkus Sirijoje, ateityje Jungtinėms Valstijoms gali būti sudėtinga įgauti potencialių sąjungininkų pasitikėjimą.
Šiuo metu vyksta derybos su Afganistano Talibanu, kuriose, pasak prezidento, „pasiekta pažangos“. Kreipdamasis į Kongresą jis išreiškė viltį, kad derybų keliu bus užbaigtas ilgiausias karas, į kurį buvo įsitraukusi Amerika.
„Mano administracija dalyvauja konstruktyviose derybose su keliomis afganų grupuotėmis, įskaitant Talibaną“, – pareiškė D.Trumpas savo metiniame pranešime Kongrese.
Tiesa, šios derybos dažnai kritikuojamos, nes jose nedalyvauja Afganistano vyriausybės atstovai. Tiek Kabulas, tiek ekspertai baiminasi, kad per anksti atitraukus JAV pajėgas, šalis gali nugrimzti į pilietinį karą. Dėl Talibano įtakos stiprėjimo ypač nerimauja Afganistano moterys.
Baltųjų rūmų vadovas „radikalų režimą Irane“ pavadino „didžiausiu terorizmo rėmėju pasaulyje“.
„Kad užtikrintumėme, jog korumpuota diktatūra niekada neįgytų branduolinių ginklų, JAV pasitraukė iš katastrofiško Irano branduolinio susitarimo“, – kalbėjo prezidentas.
JAV pasitraukus iš sutarties, branduolinių ginklų ekspertai tikino, esą nėra jokių įrodymų, jog Teheranas nesilaikė 2015-ųjų pažadų įšaldyti branduolinę programą.
Praeitą savaitę Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) direktorė Gina Haspel Žvalgybos komiteto senatoriams sakė, kad Iranas tebesilaiko 2015 metų sutarties dėl savo branduolinės programos.
„Šiuo metu jie techniškai vykdo“ Bendrąjį išsamių veiksmų planą (Joint Comprehensive Plan of Action, JCPOA), pabrėžė G.Haspel.
D.Trumpas tviteryje išvadino žvalgybininkus „naiviais“ ir sakė, kad jiems „galbūt reikėtų grįžti į mokyklą“.
JAV prezidentas tikino, kad viena jo darbotvarkės dalių – „apsaugoti Amerikos saugumą“, jis tikino per pastaruosius dvejus metus „visiškai atkūręs“ JAV kariuomenę.
„Kitos šalys taip pat ima mokėti savo dalį. Metų metus mūsų draugai – NATO narės – su JAV elgėsi labai nesąžiningai. Tačiau sugebėjome užtikrinti, kad mūsų NATO sąjungininkės gynybai išleistų 100 mlrd. dolerių (87,71 mlrd. eurų) daugiau“, – teigė prezidentas.
NATO narės per 2014 metų konferenciją Velse susitarė siekti išlaidų gynybai padidinimo iki 2 proc. jų bendrojo vidaus produkto (BVP). Tai turėtų būti padaryta iki 2024 metų. D.Trumpas nuo prezidentavimo pradžios kritikavo Aljanso sąjungininkes dėl pernelyg mažų gynybos biudžetų.
D.Trumpas taip pat didino spaudimą Venesuelos kairiųjų lyderiui Nicolas Maduro ir pabrėžė, kad „palaikome Venesuelos žmones, tauriai siekiančius laisvės“.
Tarp svečių, pakviestų klausytis kalbos Kongrese, buvo Venesuelos opozicijos lyderio Juano Guaido pasiuntinys Vašingtone.
Planai panaikinti ŽIV
D.Trumpas paragino demokratus ir respublikonus pritarti jo planui, kuriuo siekiama, jog per dešimtmetį šalyje nebeliktų AIDS.
„Mokslo laimėjimai priartino kažkada tolimą svajonę“, – pareiškė prezidentas savo metiniame pranešime Kongresui.
„Savo biudžeto projekte paprašysiu demokratų ir respublikonų prisiimti reikalingus įsipareigojimus, kad per 10 metų Jungtinėse Valstijose būtų panaikinta ŽIV epidemija“, – sakė jis.
„Kartu įveiksime AIDS Amerikoje ir kitur“, – pridūrė D.Trumpas.
Vyriausybės surinkti duomenys rodo, kad 2017 metais Jungtinėse Valstijose apie 38 tūkst. žmonių buvo užsikrėtę ŽIV.
Metams bėgant, šis skaičius vis menko, tačiau kai kuriose bendruomenėse užsikrėtusiųjų nemažėjo – ypač gėjų, juodaodžių ir ispanakalbių.
D.Trumpo administracija pernai pasiūlė sumažinti biudžetą, skirtą AIDS prevencijai, tačiau Kongresas nepritarė tokiam pasiūlymui.
„Jokia jėga istorijoje nėra padariusi daugiau žmonijos gyvenimo labui nei Amerikos laisvė“, – teigė D.Trumpas.
„Pastaraisiais metais padarėme didžiulę pažangą kovoje su ŽIV ir AIDS“, – pridūrė jis.
Vis dėlto D.Trumpo žinios šiuo klausimu sulaukė abejonių, ypač iš IT milžinės „Microsoft“ įkūrėjo Billo Gateso. Praėjusiais metais jis sakė, kad per du susitikimus D.Trumpui reikėjo paaiškinti skirtumą tarp ŽIV ir ŽPV (žmogaus papilomos viruso) – kitos lytiniu keliu perduodamos ligos.
„Abu kartus jis norėjo sužinoti, ar ŽIV ir ŽPV kuo nors skiriasi, taigi, aš sugebėjau paaiškinti, kad jos painiojamos retai“, – sakė B.Gatesas.
Atidėtas metinis pranešimas
Iš pradžių D.Trumpas planavo metinį pranešimą skaityti sausio 29-ąją, tačiau kreipimasis buvo atidėtas Atstovų Rūmų pirmininkės demokratės Nancy Pelosi raginimu.
Pagrindinė atidėjimo priežastis – dalinis federalinių įstaigų uždarymas, dėl kurio sustojo devynių pagrindinių vyriausybės departamentų darbas, o 800 tūkst. darbuotojų buvo palikti be atlyginimų.
Penkias savaites trukęs vyriausybės uždarymas – kol kas ilgiausias JAV istorijoje.
Federalines įstaigas uždaryti teko D.Trumpui ir Kongresui nesusitarus dėl jų finansavimo. Reikalaudamas, kad 321 km ilgio sienos statyboms JAV ir Meksikos pasienyje būtų skirta 5,7 mlrd. dolerių (4,99 mlrd. eurų), prezidentas bandė daryti spaudimą Kongresui.
Galiausiai D.Trumpas sutiko laikinai atidaryti įstaigas nuo sausio 25-osios, tačiau finansavimas numatytas tik iki vasario 15 d. Prezidentas ir toliau atkakliai reikalauja pinigų sienos statyboms.
Rinkos analizių įmonė „S&P Global Ratings“ paskaičiavo, kad vyriausybės uždarymo kaina tikriausiai bus didesnė, negu anksčiau tikėtasi.
Remiantis jos tyrimu, „JAV ekonomika prarado mažiausiai 6 mlrd. dolerių (5,29 mlrd. eurų) – daugiau negu 5,7 mlrd. dolerių suma, Baltųjų rūmų reikalauta pasienio sienai“, – rašoma pranešime.
